Artėjant Seimo kadencijos pabaigai bei naujiems Seimo rinkimams, nuo 2007 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų organizacijos iniciatyva minint Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos svarbą žmonių visuomenei, prisimenant, kad 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų organizacijos nare, turime puikias progas paklausti, ar mūsų valstybėje ginamos ir saugomos žmogaus teisės?
Mūsų šalyje, nepaisant teigiamų Lietuvos vyriausybės, politikų, nevyriausybinių organizacijų pastangų, žmogaus teisės vis dar yra pažeidinėjamos. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnio idėja „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“, perfrazuota LR Konstitucijos 18 straipsnyje - „žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“, iki šiol konservatyviai mąstančių žmonių yra nesuvokta ir lieka visuotiniu, idealiu siekiniu. Nei besikeičiančios vyriausybės, nei dabartinis Seimas nepriėmė ir neįgyvendino svarbių asmens gyvenimui tarptautinių įsipareigojimų, kurie, kaip skelbia Deklaracija, įgalintų „kiekvieną žmogų“ naudotis „visomis teisėmis ir laisvėmis“ (2 str.) bei apsaugotų „nuo visokios diskriminacijos“ (7 str.).
2008 m. gruodžio 10 d. pasaulis minės Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ies metų sukaktį, kuri yra moralinis pasaulio valstybių įsipareigojimas pripažinti ir saugoti kiekvieno žmogaus teises. Deklaracijos idėjos tapo Europos žmogaus teisių konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Vaiko teisių bei visų formų rasinės ir moters diskriminacijos panaikinimo konvencijų pagrindu, kurias ratifikavo Lietuva. Todėl paradoksalu yra tai, kad šioje Seimo kadencijoje konservatyviai mąstantys politikai rengė įstatymų projektus, kurie pažeidžia žmogaus teises ir laisves ar vengė priimti žmogaus dvasiniam ir fiziniam išlikimui reikalingus įstatymus. Negalima pamiršti to, kad ne vien duona žmogus gyvas. Kai žmogaus teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, laužomas ir žlugdomas vieną kartą duotas asmens gyvenimas.
Turiu omenyje diskriminacinius Šeimos politikos koncepciją, Gyvybės išsaugojimo prenatalinėje fazėje įstatymo projektą, nepriimtus Apsaugos nuo smurto šeimoje, Reprodukcinės sveikatos, Dirbtinio apvaisinimo, Lyties keitimo įstatymus, LR Konstitucijos pataisas dėl Individualaus skundo.
Lietuvoje neveikia Lygių galimybių įstatymas, nes konservatyviai galvojantys politikai primeta visuomenei savo diskriminacinį požiūrį į žmogų, šeimą, socialines grupes kaip aukščiausio moralumo matą. Žmonių diskriminaciją teisina tradicinėmis pažiūromis, krikščioniškuoju tikėjimu arba prisitaikymu prie visuomeninės nuomonės, ypač rinkimams artėjant. Taip aukščiausiu lygiu pažeidžiamos žmogaus teisės, gniuždomas žmogaus orumas, visavertis asmeninis ir šeimos gyvenimas. Taip Lietuvoje pažeminimui ir kančioms buvo ir yra pasmerkiami transseksualai, tarsi per maža žmonių grupė Lyties keitimo įstatymui priimti. Įstatymas nesaugo piliečių reprodukcinių teisių ir nevaisingų tėvų pastangų susilaukti vaikų. Lietuvos šeimose nuo smurto kenčia ir žūsta moterys, o konservatyviai mąstantys politikai stabdo Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijos priėmimą, nes smurto šeimoje paviešinimas, pasak jų, griauna šeimos idėją. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, tvirtinama, jog šeima Lietuvoje privalo būti tradicinė ir tapatintina su santuoka, ko nėra pasakyta tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose. Malonu tai, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti mano parengtą, daugumos socialdemokratų pasirašytą Kreipimąsi dėl diskriminacinės šeimos politikos koncepcijos. Europos valstybėse įteisinta partnerystė Marijos žemėje laikoma nuodėme. Keista, kad save krikščionimis laikantys politikai neįsiklauso į Popiežiaus Benedikto XVI žodžius, pasakytus Australijoje jaunimui, jog reikia ugdyti žmonių vienybę, kuri turi grįsti asmenų lygybę, pagarbą kiekvienam asmeniui.
Lietuvoje saugant ir ginant žmogaus teises, pasigendama akademinės visuomenės bei juristų praktikų minčių, kurios ugdytų visuomenę žmogaus teisių klausimais. Duodamas priesaiką Seime, naujai išrinktasis, mano nuomone, turėtų ne tik pasižadėti tarnauti tautai, o tai reiškia kiekvienam iš mūsų, bet ir įsipareigoti nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių.
Marija Aušrinė Pavilionienė yra Seimo narė, priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai
