„Jei Vyriausybė artimiausiu metu neapsispręs leisti autoriui baigti idėjos išvystymą, pateikti pavyzdžius, parodyti vietą, kokia ji bus, jei Vyriausybė neskirs pinigų, kaip buvome sutarę, artimiausiu metu (...), mes svarstysime tada pinigų skyrimą iš savo biudžeto projektiniams pasiūlymams, idėjos išvystymui, kad vilniečiai galėtų pirkti ne katę maiše, ne tik idėją, bet galėtų realistiškai įvertinti, kaip ta aikštė galėtų atrodyti: ar su memorialu, ar tokia, kokia ji yra dabar“, – BNS sakė meras.
Anot jo, su A. Labašausku kalbėta, kad projektiniams pasiūlymams, pažiūrėti, kokios medžiagos tinkamos, išvystyti idėją, reikėtų apie 40 tūkst. eurų. Meras tikisi, kad pirmieji memorialo bandymai – liejiniai aikštėje galėtų atsirasti šią vasarą.
Tuomet autoriaus pasiūlymus galėtų įvertinti ir Kultūros paveldo departamentas (KPD), teigęs, kad „Laisvės kalva“ keistų vertingąsias aikštės savybes – lygų reljefą.
Valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis šią savaitę Seime žurnalistams tikino, kad jį patį „stebina situacija“, jog ginčuose su paveldosaugininkais nėra pateikta aiškių atsakymų, ar konkursą laimėjusi A. Labašausko „Laisvės kalva“ gali būti įrengta aikštėje, ar ne. KPD atstovai ne kartą sakė, kad lauks projektinių pasiūlymų ir tik tuomet duos atsakymą.
R. Karbauskis, paklaustas, kodėl stringa projektas, aiškino, kad, jo nuomone, „yra tam tikros interesų grupės“, „vienoms patinka tas projektas, kuris laimėjo, kitoms nepatinka“.
„Bet mes labai gerai matome, kaip Kaunas problemą sprendžia, tai palinkėčiau to Vilniaus miestui. Bet Vilniaus miestas neturi šeimininko, deja, ir dėl to situacija taip klostosi. Kaunas tuojau turės skulptūrą, kuri galėjo stovėti Vilniuje ir tam nereikėjo Seimo, nereikėjo Vyriausybės, tiesiog pati savivaldybė tą nusprendė. Ir jūs pamatysite netrukus ten tą monumentą, kuris galėjo būti Vilniuje“, – replikavo R. Karbauskis.
R. Šimašius sako nenorintis veltis į šias diskusijas.
„Man jo nuomonė yra įdomi tik tiek, kad Seimas nepriiminėtų kvailų įstatymų, įskaitant dėl Lukiškių aikštės“, – kalbėjo meras.
Savo ruožtu kūrybines dirbtuves dėl memorialo Lukiškių aikštėje laimėjusio projekto autorius A. Labašauskas BNS sakė tebelaukiantis sutarties pasirašymo su Kultūros ministerija.
Viceministrė Gintautė Žemaitytė savo ruožtu tikino, kad antroje vietoje konkurse likusio „Vyčio“ memorialo iniciatoriai yra apskundę procedūras teismams, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo metu ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos teisininkai laukia antrosios instancijos teismo sprendimo, jo tikimasi artimiausiomis savaitėmis, tuomet būtų galima pasirašyti sutartį.
G. Žemaitytė tikino, kad bet kuriuo atveju darbus turėtų finansuoti savivaldybė, ir tik po to būtų skirtas Vyriausybės finansavimas. Anksčiau tai nebuvo akcentuojama.
„Niekada nebuvo kitaip: pinigai yra skirti biudžete, 500 tūkst. eurų, bet jie niekada nesuteikiami į priekį, jie suteikiami kompensacijos būdu. Teoriškai savivaldybė jau dabar galėtų rengti projektinius pasiūlymus, ir paskui gauti kompensaciją. Bet jie nenori rizikuoti. Niekas nepasikeitė, tiesiog niekas negalvojo, kad užtruks sutarties pasirašymas“, – aiškino ji.
Viceministrė pripažino, kad „teorinė galimybė yra“, jog sutartis apskritai nebus pasirašyta, jei nebus politinės Seimo ir Vyriausybės valios.
„Tikiu, jog memorialas atsiras atsakius į visus teisinius klausimus ir jo atsiradimo procesas bus skaidrus, demokratiškas, lėtas, bet teisingas“, – BNS sakė „Laisvės kalvos“ autorius.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.
