memorialas

Pasitinkant Laisvės gynėjų dieną lankytojams ketvirtadienį po remonto bus atvertas Seimo Sausio 13-osios aukų memorialas, prie parlamento vakare suliepsnos atminimo laužai. Kaip pranešė Seimas, nuo 2021 metų rudens tvarkytą Sausio 13-osios memorialą ir jame pristatomą parodą „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“ pirmieji lankytojai galės apžiūrėti ketvirtadienį nuo 15 iki 21.30 val. ir penktadienį  nuo 12.30 iki 14.30 valandos.

Idėjos vietoj apleistų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą įgyvendinimas gali būti ilgas ir sunkus procesas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Procesas vyksta, bet tam, kad ten sukurtume tikrai prasmingą ir savo esmę atitinkanti Lietuvos žydų atminimo objektą, reikės nemažai padirbėti. Komisija atrinks idėjas, reikės dėl jų susitarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį Neringoje demontuotas sovietinis memorialas, kuris greta Alksnynės viensėdžio buvo atidengtas 1967-aisiais metais, pranešė Neringos savivaldybė. Demontuojant memorialą nukeltas paminklinis akmuo su bareljefu bei nuimtos plokštės su įrašais. Anot įstaigos, sprendimas demontuoti Neringoje esantį memorialą priimtas, išklausius mokslininkų nuomonių bei susipažinus su jo atsiradimo aplinkybėmis ir įvertinus visuomenėje tvyrančias nuotaikas.

Rusija pasmerkė sovietinių memorialų naikinimą Baltijos šalyse ir apkaltino Latviją, Estiją bei Lietuvą rusakalbių mažumų persekiojimu, rašo „The Guardian“. Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Latviją, Lietuvą ir Estiją ksenofobija ir pareiškė, kad šios šalys etnines rusų mažumas laiko „antrarūšiais žmonėmis“. Rusijos įsivaizdavimu, Baltijos šalys draudžia rusakalbę žiniasklaidą, vaikų darželius ir mokyklas.

Vandalai praėjusią savaitę dukart apgadino medžius, pasodintus buvusios nacių Buchenvaldo koncentracijos stovyklos aukų atminimui, ir žemės premjeras Bodo Ramelowas pirmadienį pažadėjo „ryžtingą atsaką“. Septyni medžiai, pasodinti netoli stovyklos memorialo Vokietijos Tiuringijos žemėje, praėjusią savaitę buvo išversti arba smarkiai apgadinti, o dar du – sunaikinti savaitgalį, pranešė juos pasodinusi labdaros organizacija.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė sprendimui nukelti Karių kapinių skulptūrinę grupę, žyminčią Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietą. Priėmus šį sprendimą, bus demontuojama kompozicija, kurią sudaro du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda, bei paminklas, kurį sudaro postamentas, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys.

Klaipėdos architektų bendruomenė šią savaitę diskutavo dėl sovietinio memorialo Klaipėdoje likimo, vieni siūlė nugriauti trijų karių skulptūrų ir kardą, kiti palikti stovėti tik vieną iš jų, treti – nieko neliesti, o ant aikštės, po kuria palaidoti kariai, užsėti žolę. Diskusiją organizavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.

Pirmadienį Antakalnio kapinėse rinkosi daugiausiai Rusijos režimą šlovinantys gyventojai. Jie kartojo propagandines istorijas apie karą Ukrainoje. Prie sovietų karių memorialo pasirodė SSRS simboliką demonstruojančių asmenų. Vieni dėvėjo tankus valdančių karių kepures, kiti – galvos apdangalą su raudona žvaigžde, treti iš po skverno išsitraukė Georgijaus juostelę, kurią segėti Lietuvoje šiuo metu draudžiama.

Gegužės 9-ąją Antakalnio kapinėse būriavosi rusakalbiai gyventojai. „Su švente!“, – daugelis sveikino vieni kitus. Dalis minioje sutiktų pašnekovų smerkė karą Ukrainoje, sakė nesuprantantys Vladimiro Putino veiksmų ir tų žmonių, kurie jį palaiko. Kai kurie pašnekovai pateikė siūlymų dėl sovietų karių skulptūrų likimo – siūlo juos perkelti ne į Grūto parką, o į Kauną. Šiemet gegužės 9-oji Antakalnio kapinėse kiek kitokia – be skambių  pasisakymų ir mažiau žmonių.