Mindaugas Jurkynas nedalyvavo prie Seimo rengiamame mitinge antradienį, ginant laisvą žodį LRT, kuris iš tikrųjų arba tariamai yra puolamas, ir žlugdomas, nes buvo išvykęs. Paklaustas, ar jame būtų dalyvavęs, jei būtų Vilniuje, atsakė taip:
„Šiaip Taryba ir aš, kaip pirmininkas, atstovaujantis Tarybai, mes stengiamės nesivelti į tiesioginę politiką. Mes išsakome savo pozicijas viešai ir privačiai, bet tos pozicijos yra tos, kokios yra išsakytos Tarybos viešai ir Taryba yra išsakiusi savo poziciją, kada nepritaria LRT biudžeto įšaldymui, tačiau dėl balsavimo procedūros, tarkim, atleidimo atvejus, jeigu kalbame apie tą įstatymo pataisą, Taryba remia ir anksčiau galiojusią dviejų trečdalių kvalifikuotą daugumą.
Taip pat Taryba pasisako už slaptą balsavimą ir, be abejo, reikia su Europos Sąjungos teisiniais aktais suderinti, harmonizuoti Lietuvos teisėkūrą. Tai, tarkim, net ir atleidimo atveju tai turi būt suderinta su Europos Sąjungos nuostatomis, kad ta pati harmoninga teisėkūra būtų galiojanti visose 27 Europos Sąjungos šalyse.“
Jūs galite kaip Tarybos pirmininkas paaiškinti LRT direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės žodžius apie tai, kad bandoma užvaldyti LRT ir tame užvaldyme dalyvauja ir Taryba. Pasirodo, ir jūs dalyvaujate?
Pajuokausiu, šiaip Taryba yra užvaldžiusi LRT nuo tada, kai atsirado LRT įstatymas, nes LRT įstatyme yra aiškiai parašyta, kad LRT Taryba yra kolegialus LRT valdymo ir priežiūros organas.
Tai yra, mes esame valdymo organas, mes valdome, mes užvaldėme ir valdome, nes tokia mūsų misija, tik Tarybos nariai keičiasi nuo to priklausomai, kada baigiasi jų kadencijos, kokios institucijos juos paskiria.
Komentuojant tuos žodžius, iš tiesų Taryba yra, manau, nusiteikusi aptarti šitą klausimą artimame gruodžio 16 dienos Tarybos posėdyje, užduoti klausimus, nes kaltinti Tarybą dalyvaujant užvaldyme yra arba manipuliacija, arba klaida, kaip anksčiau esu sakęs, ir tam tikrai reikia faktų, pagrindimų, o ne spekuliacijų. Taryba nieko nėra užvaldžiusi politiškai, Taryba yra nepriklausoma, Taryba yra buferis tarp politikų ir LRT organizacijos, kurią sudaro ir žurnalistų bendruomenė, ir administracija, ir pati Taryba. Ir LRT Taryba suinteresuota LRT kaip organizacijos veikimu pagal LRT įstatymą numatytą misiją.
Žinote, kaip dabar daugeliui žmonių atrodo: ponas R. Žemaitaitis inicijavo LRT įstatymo pataisas, kurios palengvintų dabartinės direktorės pašalinimą iš pareigų Tarybai ir sakoma, kad čia yra R. Žemaitaičio politika vykdoma ir žmonės gina LRT laisvą žodį nuo R. Žemaitaičio. O jūs tarsi su R. Žemaitaičiu sutariate, esate vienoje pusėje?
Mes tikrai kaip Taryba savo pareiškimu aiškiai pasakę ir pasisakę dėl LRT įstatymo keitimo, kad nepritariame toms pataisoms, tiems siūlymams, kuriuos siūlo R. Žemaitaitis, nes mūsų pozicija yra labai paprasta ir, manau, grįsta sveiku protu.
Nuo 2020 metų galiojo kompromisinis LRT įstatymas, kuriame buvo numatytas ir dviejų trečdalių atleidimo procedūros elementas, ir slaptas balsavimas, ir nereikėjo pagrįsti visuomeniniu viešuoju interesu atleidimą. Dabar, aišku, reikėtų pagrįsti pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Ir tas įstatymas veikė penkerius metus ir niekam nekliuvo, nekliuvo nei jokioms žiniasklaidos organizacijoms, ir demokratijos reitingai Lietuvoje buvo geri, ir niekas iš politikų nepuolė.
20 metų ir daugiau veikia slapta priėmimo ir atleidimo į darbo procedūra. Tai mes sakome, grįžkime prie sveikų nuostatų, nes priminsiu, kad pernai metais skubomis buldozeriu nesitariant nei su žurnalistų bendruomene, nei su ekspertais, net su pačia LRT Taryba, konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos valdžia padarė staigius LRT įstatymų pakeitimus, dėl kurių visi tylėjo. Dabar juos naikinant ir grįžtant, tikiuosi, kad Seimas atsižvelgs į sveiką pasiūlymą, kurį išreiškė Taryba, kad grįžtume prie LRT įstatymo ir nuostatų, kurios galiojo 5 ar vos ne 20 metų – būtų geriausias kompromisinis nuraminimo ir, kaip sakoma, politinei kultūrai naudingas dalykas.
Ar yra ką ginti prie Seimo?
Manau, kad pagrindinis aspektas yra skuba, dėl kurios sunerimusi LRT žurnalistų bendruomenė. Tačiau jeigu mes pažiūrėsime į žodžio laisvę arba, tarkim, į tuos nuogąstavimus, kad Lietuva eina Vengrijos keliu, tai aš tikrai nemanau, kad Lietuva eina Vengrijos keliu ir, jeigu kalbėtume apie LRT užvaldymą, tai aš įsivaizduoju turėtų būti taip: turėtų būti keičiami LRT įstatymo tie punktai, kurie naikina LRT misiją, jos objektyvumą, nuomonių įvairovę. Kada LRT generaliniu direktoriumi pastatomas politikas, kada LRT tarybos nariai yra paskiriami politikai.
Daugelyje Europos valstybių ir yra politikai...
Galbūt, bet tada aš galėčiau sakyti taip, kad politikai užvaldo ir tiesiogiai pradeda reguliuoti LRT veiklą. Dabar aš tam sąlygų nematau.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
