Arkivyskupija pripažįsta, kad be Poderio nebūtų galėję surasti slaptavietės, tačiau su juo bendradarbiauti atsisako.
Sausio 6 d., minint Trijų karalių dieną, buvo pristatytos Vilniaus arkikatedros požemiuose rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijos. O relikvijų pristatymo metu pasigirdo gana aršūs ir kategoriški nesutarimai tarp Vilniaus arkivyskupijos bei restauruotojo Sauliaus Poderio, kuris tikina šias neįkainojamas vertybes atradęs pirmasis. Tiesa, į spaudos konferenciją niekas Sauliaus Poderio taip ir nepakvietė. O Vilniaus arkivyskupijos ekonomas dar ir lyg tarp kitko priminė Poderio teistumą.
„Su pavieniais asmenimis, kurie turi abejotiną reputaciją ir buvo minėti baudžiamosiose bylose dėl „juodosios archeologijos“, nebendradarbiauja“, – spaudos konferencijos metu sakė Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.
Tad, kas iš tiesų atrado šias karališkas Lietuvos ir Lenkijos vadovų regalijas? Štai restauruotojas Poderis pasakoja, kad dar 2013 metais jis gavo nuotraukas iš žmogaus, kurio tėvas dar 1930-aisiais dirbo Arkikatedroje ir paslėpė šį lobyną požemiuose.
„2013 metų liepos 25 d. aš gaunu diską, kuris priveda prie šio atradimo. Jis mini, kad vienoj iš Katedros kriptų yra paslėpta dalis Barboros Radvilaitės insignijų“, – pasakoja S. Poderis.
Tad pirmą kartą 2013 metais Saulius Poderis kreipėsi į Vilniaus kuriją su leidimu patikrinti kriptas. Leidimą gavo, tačiau tąkart ieškodamas karališko lobyno suklydo. Po metų Poderis kreipėsi į Arkivyskupą Gintarą Grušą, kad galėtų tęsti insignijų paieškas. Arkivyskupas, pasak Poderio, tikino pagalvosiantis, tačiau atsakymo nesulaukė. Po kelių metų tylos, restauruotojas nebežinojo, kur dėtis ir kreipėsi į Lietuvos istorijos institutą, kad šis pagelbėtų Arkikatedros požemiuose surasti neįkainojamas vertybes.
„Tokiu būdu 2023 metais turim labai malonų pokalbį su arkivyskupu Grušu, bet tam tikros problemos iškilo vėliau jau derinant bendrą tą sutartį“, – teigia istorikas Alvydas Nikžentaitis.
„Sako, jeigu jūs norit ten ieškoti, kaip istorijos institutas – ieškokit, bet be Poderio“, – prideda S. Poderis.
Insignijas rado negavęs leidimo
Tiesa, negavęs pritarimo iš Arkivyskupijos, Poderis rankų nuleisti neketino, tad kartu su kitais archeologais ėmėsi ieškoti slėptuvės savarankiškai. Požemiuose suranda ertmę sienoje, į kurią pats Poderis pabandė įkišti pieštuką ir tada paaiškėjo, kad čia yra toji karališkų regalijų slaptavietė.
Pernai rugpjūtį Poderis su endoskopine kamera užfiksavo paslėptas istorines vertybes. Tiesa, tam leidimo neturėjo, į ekskursiją Arkikatedroje pasiprašė nelegaliai.
„Daug kas čia sako „nesankcionuotus tyrimus darei“. Aš su mielu noru būčiau sankcionuotus daręs, bet, kad manęs ten neįleidžia“, – sako S. Poderis.
Supratęs, kad atrado tikrą lobyną, kaip pasakoja Poderis, kreipėsi į Prezidentūrą, rašė laiškus tuometinei premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. TV3 žinioms šios institucijos patvirtino, kad gavo laiškus, kuriuos paskui persiuntė Kultūros paveldo departamentui.
Kultūros paveldo departamentas susidomėjo, pasikvietė Poderį į kelis pokalbius tam, kad patikrintų, ką jis sako. Tada spalio 6 dieną susitiko su Arkivyskupija.
„Institucijos atsisakė su Sauliumi Poderiu kartu kalbėtis, diskutuoti, nes turėjo tokią liūdną patirtį iš ankstesnių jo darbo metų ir veiksmų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe už juodąją archeologiją“, – teigia kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
„Poderis, neturėdamas nei tinkamo atestato, nei Vilniaus arkivyskupijos leidimo, įėjo į požemius ir pats neteisėtai, savavališkai, nelegaliai atliko tyrimus“, – sako Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatorius Kun. Mykolas Sotničenka.
Pats Poderis savo kaltę dėl juodosios archeologijos pripažįsta iš dalies.
„Aš pripažįstu tą dalį, kurią aš nupirkau iš privačių asmenų, o tą, kurią aš įgijau aukcionuose – kaip jie ją įrodė, aš nežinau iki šiol“, – pasakoja restauruotojas.
Arkivyskupija laiku nepranešė apie atradimą
O štai jau gruodžio 16 dieną Arkivyskupija kartu su Valdovų rūmų atstovais atranda lobyną ir tik vėliau praneša visuomenei. Iki pat sausio 6-osios apie atradimą nežinojo nei Saulius Poderis, nei Kultūros paveldo departamentas, kurį Arkivyskupija turėjo informuoti.
„Žinią gavom kaip ir visi – praktiškai dieną prieš spaudos konferenciją. Atradus vertybes kultūros, ypač tokias, per 7 dienas turi informuoti mūsų instituciją“, – teigia V. Bezaras.
„Dėl žmogiškosios klaidos nebuvo pakviestas Kultūros paveldo departamentas. Deja, dėl procedūrinio pažeidimo mes labai atsiprašome“, – tikina Kun. M. Sotničenka.
Tai ne pirmas kartas, kai Arkivyskupija ko nors nepraneša kitoms institucijoms. 2009 metais lenkų tyrėjai atvyko į Arkikatedrą tyrinėti požemių, tačiau apie tai žinojo tik Vilniaus Kurija. Vadinasi, nelegaliai požemiuose ieškojo karališkų relikvijų.
„Nesuderinus su Lietuvos paveldosaugos institucijomis lenkai paslapčiomis ir per labai trumpą laiką ieškojo šitų vertybių“, – pasakoja A. Nikžentaitis.
Institucijų atstovai neslepia apmaudo, kad toks milžiniškas ir Lietuvos istorijai svarbus atradimas virto ginčais ir nesutarimais. Pirmą kartą lobynas rastas 1931 metais, o dar kartą paslėptas 1939 m. O žmonėms tam, kad pamatytų atrastas insignijas, teks palaukti iki šių metų pabaigos.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
