Šaltinio vandenį į įvairias talpas pila vilnietis Andrius. Sako, tokią dieną kaip šiandien vandens jis išgeria…
„Net nežinau, litrą, du“, – sako Andrius.
Kiti tautiečiai taip vandens geria daugiau.
„Per dieną šitą bonkutę penkių litrų su šeimyna išgeriam“, – kalba vilnietis Mindaugas.
„Litrais nežinau, bet… gal penki kokie per dieną, gal daugiau būna“, – sako vilnietis Lukas.
Gerti daugiau skysčių tokiomis dienomis, kaip šiandien, ragina ir medikai.
„Vartoti pakankamai skysčių, vėsių skysčių, vengti vartoti saldžių ar daug druskos turinčių skysčių, alkoholio pilnai atsisakyti“, – pataria Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties atstovas Aleksandr Bartos.
Ne per karščius, pavyzdžiui, vandens per dieną reikia išgerti aštuonias stiklines. O per karščius skysčių reikia ir dar daugiau.
„Jeigu karšti orai, jeigu žmogus sportuoja, jeigu daug prakaituoja ar kokia liga, pavyzdžiui, viduriavimas, skysčių kiekis didėja. Reiškia, reikia išgerti daugiau“, – sako dietologė Žana Antonova.
Kiek tiksliai, sprendžia pat žmogus. Bet yra ir tam tikros, kaip sako gydytoja, formulės. Pavyzdžiui, skysčių poreikį vienam žmogui galima apskaičiuoti pagal ūgį arba svorį – vienam centimetrui arba vienam kilogramui kūno svorio tenka trisdešimt mililitrų vandens. Pavyzdžiui, šešiasdešimt kilogramų sveriantis žmogus turi išgerti litrą aštuonis šimtus mililitrų vandens.
Ir visai nesvarbu, kokį vandenį vartosime: iš čiaupo, šaltinio ar pirktinį. Vandenį galime net ir užsišaldyti, toks vanduo bus ir dar naudingesnis.
Atitirpintas vanduo esą sveikesnis, tampa panašus į šaltinio vandenį. Kai kurie žmonės tiki, esą jis tampa ir švaresnis. Tačiau, kaip sako specialistai, tai pagrindžiančių tyrimų nėra. Svarbiausia, kad daugiau gertume dar nepajutę troškulio. Prekybininkai skaičiuoja – per karščius paprasto vandens pardavimai šokteli daugiau nei dvigubai – negazuoto žmonės perka apie šešiasdešimt procentų, vandens su burbuliukais pardavimai šokteli maždaug trisdešimčia procentų. Specialistai ragina gerti vandenį be saldiklių. Nauji tyrimai rodo, kad gerti vandenį galime jau ne tik prieš maistą, kaip buvome įpratę, bet ir valgydami. Tiesa, per karščius reikėtų ir stebėti, ką dedame į burną.
„Vartoti daugiau maisto, kuris turi daugiau skysčių – tai daržovės ir vaisiai, uogos. Mažiau vartoti maisto, kuris per karščius gali greitai sugesti, ir riebus maistas“, – kalba Ž. Antonova.
O karščiai ne tik nesitraukia, bet ir stebina rekordais. Vilniaus oro uosto meteorologijos stotyje oras vakar įkaito iki daugiau nei 32,8 laipsnių karščio, Ventės rage – iki 32 laipsnių šilumos.
„Na, o ankstesnis rekordas prieš 33 metus buvo fiksuotas Lazdijų meteorologijos stotyje, ir tą dieną temperatūra buvo pakilusi iki trisdešimt vieno ir 8 dešimtųjų. Vakar dieną pagerinome tą rekordą, ir tai lėmė aukšto atmosferos slėgio laukas, kuris yra nutolęs į rytus nuo Lietuvos“, – tvirtina sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.
Tiesa, tai dar ne riba.
„Šiandien dieną prieš aštuoniasdešimt devynis metus yra sušilęs iki trisdešimt vieno ir trijų dešimtųjų, šiandien irgi galime tikėtis, kad rekordas bus pagerintas. Nes, kaip matome, diena karšta. Šiandien daugelyje rajonų temperatūra svyruoja tarp trisdešimties ir trisdešimt trijų šilumos“, – sako I. Daunoravičiūtė.
Nuo kaitros, kaip sako orų žinovai, atsikvėpsime veikiausiai tik sekmadienį. Ir paskutinės vasaros savaitės jau taip šonų svilinti neturėtų, bet šilumos bus.
„Paskutinio rugpjūčio dešimtadienio vidutinė temperatūra paros nė nesiekia septyniolikos laipsnių. Bet tai yra paros, tai dieną apie dvidešimt, naktys vėsesnės. Bet bendra tendencija pagal dabartines sąlygas, kad šiek tiek šilčiau“, – teigia klimatologas Donatas Valiukas.
Ir kritulių, kaip sako klimatologas bus, bet jų gamta baigiantis vasarai šykštės. Tiesa, prieš trisdešimt metų, anot klimatologo, tokie karščiai kankindavo liepos pabaigoje, pirmomis rugpjūčio savaitėmis, vasaros pabaiga būdavusi tikrai vėsesnė. Klimato atšilimas situaciją pakeitė.
