„Gruodžio 17 dieną gavau tokį patį laišką kaip dr. Arūnas Gelūnas ir Gintarė Masteikaitė. Žinau, kad kai kurie kiti asmenys ar organizacijų atstovai gavo oficialų kvietimą iš ministrės pirmininkės biuro dalyvauti ir toliau“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Masi.
„Lietuvos jaunimo organizacijų taryba paskutiniuoju metu aktyviai reiškia savo nuomonę ir valią valstybės politikos klausimais. Nuo Kultūros protesto iki „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jaučiame pareigą ir atsakomybę prieš jaunimo organizacijas ir jaunus žmones Lietuvoje netylėti, kuomet plačiu mastu pasireiškia neteisingumas. (…) Apmaudu, kad tai dar viena apraiška to, kad kritika ir nepritarimas yra sumaišomas su buvimu priešais. Per savo veiklos laikotarpį tenka susidurti su tuo, kad, jeigu turi alternatyvią poziciją ar prieštarauji pasiūlymui, idėjai – tampi tuo, kuris yra nepatogus, vadinasi, prastas ir mažiau reikalingas“, – akcentavo jis.
Pasak LiJOT vadovo, Valstybės pažangos tarybos atrankos procedūros yra personalizuotos.
„Gaila, kad visuomenėje nusipelnę, žymūs, išmintingi ir veiklūs piliečiai, nevyriausybinės organizacijos šalinamos iš komisijų ar bendradarbiavimo formatų. Liūdina, kad didžiausia jaunimo organizacija Lietuvoje, vienijanti 57 skirtingiausias jaunimo organizacijas po savo skėčiu, nebėra kviečiama būti šio prasmingo ir svarbaus proceso dalimi“, – dėstė U. Masi.
„Liūdina, kad Valstybės pažangos tarybos atrankos procedūros yra personalizuotos. Neaišku, kas kviečiami į Valstybės pažangos tarybos sudėtį, dėl kokių priežasčių jie yra pašalinami“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, sekmadienį pranešta, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai A. Gelūnas rašė savo „Facebook“ paskyroje.
Savo ruožtu premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
Tuo metu reaguodamas į tokį sprendimą, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050” įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
