Naujųjų metų išvakarėse įprasta apžvelgti šalies ir tarptautinę padėtį. Pateiksiu keletą įžvalgų ir aš.
Pėdsakai iš po uodegos
Valdovų rūmai – tinkamas vaizdinys svarstymams pradėti. Būtent šįmet apsilankiau ten pirmąkart.
Esu rūmų atstatymo šalininkas, nors puikiai suprantu, kad tai visai naujas namas, pastatytas ant senų nuolaužų.
Šįmet kalbėta, kad statinys labai svarbus – juk Lietuva 2013 metų antroje pusėje pirmininkaus Europos Sąjungai (ES).
Viešai išsakytas rūpestis, kad objektą reikia iki to laiko užbaigti bet jau tiek, kad ten galėtų vykti su pirmininkavimu susiję renginiai.
Rūmuose aptikau savotišką pranašystę apie Lietuvos europinę ateitį. Ant vienos krosnies koklių pavaizduotas Vytis žydrame dugne.
Valdovų rūmai: koklis su Vyčiu (nuotr. Balsas.lt)
Tai priminė humoristinį paveikslėlį, sukurtą taip laukiamo Lietuvos pirmininkavimo ES proga: Vytis šuoliuoja žydru lauku ir palieka pėdsaką – iš po žirgo uodegos byra europinės žvaigždelės.
Vytis ir ES žvaigždės (nuotr. Balsas.lt)
Gairės apmąstymams
Žvaigždžių krūvelės pakelėje – nueito kelio gairės. Pasirengimai ką nors pasakyti Europai suteikia gerą progą apmąstyti paliktus pėdsakus. Kurie jų auksu žėri, o kurie nemaloniai smirda?
Valdovų rūmai yra viena tokių krūvelių. Jei žvelgsime vien iš medžiaginės pusės – nesuvaldytas projektas. Objektas laiku nebaigtas, statybos apaugusios įtarimais dėl biudžeto pinigų grobstymo.
Pakelėje tikrai nežiba ir kitos panašios krūvelės, kiti neįgyvendinti projektai: elektros jungtys su Vakarų Europa, suskystintų dujų terminalas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, Visagino atominės elektrinės statyba.
Tos krūvelės – anaiptol ne kliūtis stoti prie ES vairo. Tam tikras pasirengimas pirmininkauti jau vyksta. Visi supranta, kad tikrai nereikia veikti pagal Lietuvos pačiai sau kažkada susikurtą šūkį – „Lietuva – narsi šalis“. Pakanka tvarkingai, kruopščiai pasiruošti pagal iš ES gautas užduotis.
ES irgi nežiba
Juolab kad ir tos ES žvaigždės staiga priblėso – tapo panašios į vos rusenančius plėnis. Lietuvos veidelį galima baksnoti į nesuvaldytų, neįgyvendintų, žlungančių projektų krūveles – bet ką reiškia tie nesėkmių pėdsakai, palyginti su griuvėsių kalnu, kuris gali likti žlugus eurui?
Prieš gerą dešimtmetį įvedant eurą ne vienas ekonomistas perspėjo, kad bendra valiuta tvers neilgai, jeigu nebus politinės euro zonos šalių integracijos.
Tos šalys nesilaikė savo pačių pasirašyto Stabilumo ir augimo pakto, kuriuo valstybės įpareigojamos neperžengti biudžeto deficito ribos, nustatytos ties 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kada kelios ES šalys, kurių priešakyje yra Graikija, ėmė ristis prie bankroto, šį gruodį buvo pasiūlytas naujos žaidimo taisyklės. Pagal jas per daug išlaidaujančios ES šalys bus baudžiamos.
Lietuva prezidentės Dalios Grybauskaitės lūpomis pareiškė, kad prisidės prie naujos tvarkos. Projektas yra projektas – neaišku, ar jis bus įteisintas nauja ES sutartimi, ar pasirinkta kita juridinė forma.
Lenkijoje šie planai jau sukėlė piliečių demonstracijų, o Lietuvos elitas buvo tiek įnikęs į biudžeto reikalus, kad Seime apie naująją ES tvarką pasigirdo tik kelios nuvargusių parlamentarų replikos.
Vokietija ir Prancūzija norėtų, kad naujoji drausmė būtų įteisinta kitą kovą. Žvelgiant į netolimą ateitį galima tik gūžtelėti pečiais: bus kaip bus.
Lietuva nesugeba atsakyti į klausimą, kiek nugvelbta statant Valdovų rūmus. Tad kaip iš jos galima reikalauti, kad ji įvertintų naujųjų ES žaidimo taisyklių naudą ar žalą. Prisiminkime – dėl Lisabonos sutarties mūsų Seimas daug nesuko galvos ir džiugiai už ją nubalsavo.
Egoistiška provincija
Tokius apmąstymus galima štai kaip supeikti – ne į paliktas krūveles reikia žvelgti, bet į priekį. Aišku, įmanoma atsikirsti, kad istorija – gyvenimo mokytoja.
Vis dėl to, ar į priekį žiūrint, ar žirgo uodegos kryptimi – svarbu sąmonės būvis. Kokios idėjos kirba žvelgiančiojo galvoje?
Meilė Valdovų rūmams, ketinimas juos 2013 m. paversti ES būstine – suprantami ir gerbtini dalykai. Tačiau, kada nuo medžiagiškų reikalų – salių ir interjero – pereinama prie ideologijos, kyla noras pasišaipyti.
Dabartinė Lietuva – patinka tai, ar nepatinka kai kuriems saviems ir daugeliui svetimų – tai valstybė, kurioje dominuoja lietuvių tauta. Nacionalizmas – įprasta daugumos lietuvių savijauta (vartoju nacionalizmo sąvoką be jokių vertinimų).
Valdovų rūmus ne taip jau lengva pritemti prie tautinių idealų. Jie simbolizuoja daugiatautę Lietuvos didžiąją kunigaikštystę (LDK) – kažkada netgi labai galingą valstybę.
Įdomus, tačiau nelabai malonus lietuviams klausimas – kuriose tų rūmų menėse nuolatos buvo kalbama lietuviškai? Arklidėse, tarnų patalpose lietuviškas žodis tikrai galėjo skambėti netgi labai dažnai, bet pačių valdovų kambariuose – vargu bau. Politinė LDK kalba buvo nelietuviška.
LDK buvo sukurta ginklu ir diplomatija. Liaudis arė, sėjo ir kariavo, o ponai turėjo nuomonę. Valstybės klestėjimo laikais ponai nebuvo panašūs į išlaikytinius.
Dabartinė Lietuvos liaudis, kitaip nei LDK prasčiokai, reiškia nuomonę daugeliu klausimų. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atliktoje apklausoje arti pusės respondentų nurodė, kad Lietuvai svarbiausia siekti gauti kuo daugiau ES finansinės paramos. O aktyvus dalyvavimas svarstant visai ES svarbius klausimus yra svarbus maždaug trečdaliui.
Toks mentalitetas labiau būdingas didelės valstybės skurdžiam užkampiui: provincijai, gubernijai, pavietui. Ir tas mentalitetas ateityje parodys savo dantis didesnės visumos atžvilgiu, kada reikės spręsti, kiek suvereniteto dar atiduoti ES.
Sunku pasakyti, kokių konfliktų kils tarp Briuselio ir Vilniaus toliau virškinant Lietuvą ES skrandyje. Tačiau jau dabar Lietuvos ir ES elitai tam tikrais atžvilgiais panašėja – mūsiškiai įgauna vis daugiau anaiptol ne pačių palankiausiu Lietuvos liaudžiai bruožų.
Lietuvos didžiųjų partijų lygmeniu susiformavo nomenklatūra, sudaryta iš kelių partijų viršūnėlių, kurioms vis mažiau rūpi valstybės raidos klausimai, kadangi svarbiausias jų tikslas – patekti į Seimą ir ten išlikti.
Dar vienas Briuseliui atiduotas suvereniteto kąsnis tai nomenklatūrai visiškai parankus. Pavyzdžiui, diržų veržimą, kuris pastaraisiais metais vykdo Andriaus Kubiliaus vyriausybė, ateity bus galima deleguoti Briuseliui. Ten pat nukreipti ir liaudies nepasitenkinimą.
