Draudžiama medžioti kapinėse. Mokyklose moksleiviams reikia nustatyti rūkymo zonas. Sveikatos draudimo mokesčiai apkūniesiems turi būti didesni. Žmona turi susimokėti valstybei, jei vyras ją muša. Tai tik keli perliukai iš Lietuvos teisinės sistemos arba iš siūlymų ją keisti. Deja, Amerikos vertų teisės aktų mūsų šalyje tik daugėja.
JAV geriau nei Australija
Naujausias įstatymo leidybos perliukas sužibo praėjusią savaitę, kai Seimas palaimino prieštaringai vertinamas Pilietybės įstatymo pataisas. Jos numato, kad, pavyzdžiui, Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę išlaikytų asmenys, kurie iš mūsų šalies emigravo po 1990–ųjų kovo 11–osios bei įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.
Visi kiti į tokią malonę nepretenduotų. Pavyzdžiui, koks nors Australijos ar Argentinos pilietis, net ir būdamas labai prolietuviškas, iškart abiejų – Tėvynės ir savo gyvenamosios šalies – pilietybių turėti negalėtų. Tiesa, dėl šios nuostatos dar ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą, o dėl viso įstatymo balsavimas atidėtas.
Susimoka nukentėjusieji
Tačiau dėl galbūt antikonstitucinių ar kitokio pobūdžio kvailų teisės aktų nuostatų neretai neapsižiūrima metų metus. Štai, pavyzdžiui, tik prieš dvi savaites Seimo Žmogaus teisių komitetas susigriebė, kad moterys, patiriančios smurtą šeimoje, dažnai turi valstybei susimokėti už tai vietoj smurtautojo.
Civilinio proceso kodeksas leidžia išieškojimą už skolininko asmenines prievoles iš jo sutuoktinio darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų šio pajamų, nes traktuojama, kad tai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje dalis priklauso abiem – ir vyrui, ir žmonai.
„Kurioziškesnė situacija susidaro tuomet, kai smurto atveju nukentėjusiam sutuoktiniui išsikvietus pareigūnus į pagalbą ir smurtautoją nubaudus, vėliau pačiam nukentėjusiajam tenka sumokėti baudą, paskirtą smurtautojui. Tad kyla klausimas, kam nukentėjus kreiptis į pareigūnus, jei nukentėjusysis paskui turės susimokėti baudą", – pagaliau praregėjo Žmogaus teisių komiteto nariai.
Maitinti gyvūnus draudžiama
Panašių kurioziškų teisės aktų ar bent jų pasiūlymų – nors vežimu vežk. „Vakaro žinios" kelis įdomesnius pastarųjų 4 metų perliukus pateikia skaitytojų verdiktui. Kai kurie jų jau panaikinti, kai kurie tebeveikia, bet egzistavo visi.
Vienas keistesnių teisės aktų, tiesa, savivaldos lygmeniu, – draudimas viešose vietose maitinti gyvūnus. Pavyzdžiui, Visagine, Kaune ir kituose miestuose už zylučių ar žvirblių lesinimą, benamių kačių maitinimą ir panašiai numatytos piniginės baudos.
Šiukšlina metrai
Dalis savivaldybių mano, kad šiukšlina ne žmonės, o būstų kvadratiniai metrai, todėl už šiukšlių išvežimą mokestis imamas ne pagal gyventojų skaičių, o pagal gyvenamąjį plotą.
Dar pernai galiojo Baudžiamojo kodekso nuostata, kad žiaurus elgesys su gyvūnais – tokio pat sunkumo nusikaltimas kaip mažamečių tvirkinimas. Už abu didžiausia bausmė – kalėjimas iki 2 metų. Negana to, parlamentarė Dangutė Mikutienė net registravo pataisą, kuria gyvūnų kankinimas juos suluošinant būtų vertinamas iki 4 metų nelaisvės, mažamečių tvirkintojams paliekant tokią pat bausmę (vienas nusikaltimas taptų apysunkiu, kitas liktų lengvu). Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad nors bausmės už tvirkinimą išliko tokios pat, šiuo metu jos bent jau dvigubai didesnės už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Įmonės žagintojos
Beje, Baudžiamajame kodekse iki šiol išliko atsakomybė už išžaginimą bei išprievartavimą ir juridiniams asmenims. Nors Lietuvos istorijoje vargu ar buvo atvejų, kai žmogų seksualiai išprievartauja kokia nors įmonė, o ne fizinis asmuo.
Medžioklės įstatymą „puošia" nuostata, kad „draudžiama medžioti kapinėse". Tarsi kas nors ir be tokio draudimo šaudytų amžino poilsio vietoje. O štai praėjusios kadencijos parlamentaras Juozas Jaruševičius net 4 kartus bandė prastumti pataisą, kad būtų leidžiama medžioti privačiose valdose be jų savininkų sutikimo. Laimei, vištų, karvių ir kitų naminių gyvūnų pavojui grėsmė neiškilo, nes Seimas tokiam absurdui nepritarė.
Rūkyklos vaikams
Šiaulių savivaldybės valdininkams buvo kilusi idėja mokyklose ar šalia jų įrengti patalpas, kuriose moksleiviai galėtų netrukdomai traukti dūmą. Tai neva padėtų kovoti su nepilnamečių rūkymu. Tačiau tiek pedagogai, tiek visuomenės atstovai suabejojo, ar gera tokių siūlytojų psichika.
Tuo tarpu Europos Komisijai svarstant, reikia ar nereikia apmokestinti akcizais ne tik etilo, bet ir denatūruotą alkoholį, Finansų ministerija laikėsi antrosios pozicijos. „Babatuko" ir kitų surogatų vartotojų lobistai tikino, esą didžiuliai akcizai „normaliam" alkoholiui užkrauti dėl to, kad jį geria žmonės ir gadina savo sveikatą. O „babatuko" ir kitokio šlamšto žmonės neva negeria.
Nutukimas – baustinas
Didesni sveikatos draudimo mokesčiai turėtų būti renkami iš apkūnių žmonių, nes jie nesaugo savo sveikatos. Tokią idėją pernai iškėlė Seimui atskaitingos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Kaip sakoma, be komentarų.
Seime buvo registruotos pataisos, numatančios, kad nebegalima iš darbo atleisti neblaivaus darbe pasirodžiusio valstybės tarnautojo vien už šį nusižengimą. Naujovėse buvo numatyta: atleisti galima tik už sistemingą girtavimą.
Prieš 4 metus ūkio ministro įsakymu ir Viešųjų pirkimų įstatymo naujomis nuostatomis įtvirtinta, kad tiekėjai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, privalo pateikti Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Deklaracija tiekėjas turi pasižadėti, kad perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams nedavė ir neketina duoti pinigų, dovanų ar kitokio atlygio už sudarytas sąlygas laimėti viešąjį pirkimą. Kiek tokios naujovės suveikė – visi puikiai žinome.
Vyriausybės triukai
Kartais tyčia ar netyčia Vyriausybė atskleidžia, kokie Lietuvoje egzistuoja nelogiški teisės aktai. Štai prieš 4 metus keitėsi viena socdemų Vyriausybė kita. Ministrų kabineto posėdžio pradžioje atleisti, kaip priklausė pagal Darbo kodeksą bei Valstybės tarnybos įstatymą, apskričių viršininkai ir jų pavaduotojai (kaip politinio pasitikėjimo valdininkai). Tame pačiame posėdyje jie vėl priimti į postus. Tačiau dėl kelių minučių nedarbo visi gavo ne tik kompensacijas už nepanaudotas atostogas, bet ir vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitines kompensacijas.
Panašus atvejis Vyriausybėje „Vakaro žinių" užfiksuotas ir pernai. Gegužę apsiskelbusi, kad atleis daugybę darbuotojų, ji visiems klerkams išdalijo atleidimo lapelius, paskui beveik visiems išdalijo lapelius su kvietimu toliau dirbti. Pašalintos tik kelios valytojos. Pasirodo, tokią tvarką taip pat įsakmiai nurodo įstatymai. Tik išeitinės kompensacijos arba nebuvo mokamos, arba jos buvo nuslėptos.
Lobistai nesnaudžia
Akcinių bendrovių įstatymas sugalvotas taip, kad būtų galima lengviau plauti valstybės pinigus. Tereikia valstybės įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę, nors vieną jos akciją parduoti privačiam asmeniui, ir tokio darinio veikla įstatymiškai bus įslaptinta: visuomenė neturės teisės sužinoti nei apie bendrovės valdomą turtą, nei apie sandorius, nei apie akcininkus. Nieko.
Kai kurie siūlymai yra ne tiek idiotiški, kiek atvirai lobistiniai. Pavyzdžiui, praėjusios kadencijos parlamentaras Saulius Lapėnas su šešiais kolegomis pasiūlė pataisas, kad turizmo agentūrų klientai privalo susimokėti net už paslaugas, kurių negavo.
„Jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, tai jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėti pinigai", – tokią nuostatą politikai siūlė išbraukti, o vietoj jos įrašyti: „Jeigu turistas atsisako sutarties, tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo." Nesvarbu, kad paslauga – nekokybiška. Beje, S.Lapėnas nė neslėpė, kad siūlymas idiotiškas, bet jį įkvėpė Lietuvos turizmo asociacija.
V.Kudirka – diskriminuotojas
Tačiau į aukso medalį už keisčiausią pasiūlymą bene realiausiai pretenduotų seimūnė Marija Aušrinė Pavilionienė. Ji pasiūlė pakeisti Lietuvos himno, kaip esą diskriminuojančio moteris, žodžius (tiesa, oficialiai tokio siūlymo moteris neregistravo).
Parlamentarę nervina, kad himne skamba žodžiai „iš praeities tavo sūnūs (o ne dukterys ar vaikai) te stiprybę semia". Oponentai mestelėjo, kad tokiu atveju reikėtų keisti ir Lietuvos herbą – Vytį. Niekam ne paslaptis, kad jame pavaizduotas ant žirgo jojantis tik vyriškosios lyties atstovas, todėl už jo reikėtų pasodinti ir moterį.
Net juokas nebeima
Belieka paminėti, kad kai kurie siūlymai ar patvirtinti teisės aktai net juoko nebekelia, o tik pyktį. Štai aplinkos ministro Arūno Kundroto laikais buvo pasiūlyta pinigines baudas skirti už daugiabučių namų bendrijos nesteigimą. Dabar politikai nuolat aiškina, kad reikėtų mokesčius imti iš žmonių ir už tai, kad jie turi kur gyventi.
Taip pat siūlyta tik teisėjams įteisinti 13–ąsias algas, nes jie esą dirba viršvalandžius (nors ne jie vieni tokie vargšai). Didelį pasipiktinimą sukėlė ir neseniai įgyvendinta idėja apmokestinti net natūra gaunamą naudą iš darbovietės – naudojimąsi automobiliu ar net darbiniais drabužiais.
Įstatymai nesveikiems
Vytautas ČEPAS – psichologas:
– Kodėl Lietuvoje tiek daug nelogiškų, juokingų teisės aktų bei siūlymų? Pavyzdžiui, nurodyta, kad draudžiama medžioti kapinėse, lyg ten kas iš tiesų medžiotų.
– Visi teisės aktai yra iš dalies juokingi, nes ne vien sveikiesiems kuriami. Jei vien sveikiems jie būtų rašomi, tada užtektų moralės normų. Todėl ir nuspręsta uždrausti medžioti kapinėse. Tai panašu į Anglijoje egzistavusį įstatymą, kuris draudė asilus laikyti vonioje. Dėl kapinių – jose būna valkataujančių šunų. Tai gal ta nuostata ir priimta, kad kas nesugalvotų jų šaudyti. Bet toks šaudymas būtų labai retas atvejis.
– Koks jums yra juokingiausias teisės aktas?
– Prisimenu, vienas iš sveikatos ministrų buvo uždraudęs išrašyti receptus ir pildyti kitus dokumentus kitaip nei mėlynai rašančiu tušinuku. Jei juodu, žaliu ar kitokiu – dokumentas negalioja. Bet argi nuo spalvos priklauso turinys?
Linksmiems – mažesni mokesčiai
– Ką, pavyzdžiui, manote apie siūlymą iš apkūnių žmonių rinkti didesnius sveikatos mokesčius, nes jie esą nesaugo sveikatos ir dėl to dažniau lankosi pas medikus?
– Tai – visiškas absurdas. Yra toks dalykas kaip kūno konstitucija, kai kūnas stambus iš prigimties. Nesąmonė mokesčius imti pagal svorį. Tada, pavyzdžiui, tie, kas dažnai juokiasi, turėtų mokėti mažesnius mokesčius, nes yra sveikesni. Aišku, yra ir apsirijėlių. Bet ką iš tokių paimsi, kai viską pravalgo?
Seimo konvejeris
– Tik dabar apsižiūrėta, kad teisės aktai leidžia imti baudą iš žmonos, kurią sumušė vyras, sąskaitos, nes tai jų jungtinė nuosavybė. Nors kuriozai, kad kartais susimokėti turėdavo auka, o ne smurtautojas, egzistavo kelerius metus. Kaip tokie absurdai pereina per visus įstatymų leidybos filtrus?
– Tokie dalykai pražiūrimi, nes Seimas yra įstatymų leidybos fabrikas. Pavyzdžiui, Anglijoje per pusę metų priimama po 1–2 įstatymus, o pas mus per dieną po 20. Todėl ir klaidų gerokai daugiau. Tačiau labiausiai įstatymus sugadina juos priimant pateikiami Seimo narių pasiūlymai iš asmeninės patirties.
– Atrodo, kad kartais teisės aktų leidėjai būna ir naivūs. Kad ir įpareigojimas prisižadėti, jog viešuosiuose konkursuose neduosi kyšių – Tiekėjo sąžiningumo deklaracija.
– Tai sukuria teisės romantikai. Tokie pasižadėjimai – tuščias dalykas. Juk jei pasižadėjau neduoti kyšio, o mane nutvers duodantį, pasižadėjimas nebus nei lengvinanti, nei sunkinanti aplinkybė. Ne tiek svarbu romantikams, kaip teisės aktas veiks, bet tai, kaip gražiai jis atrodys. Tačiau juk ir tuokdamiesi visi prisižada santarvėje gyventi. O pasižiūrėkite, kas paskui darosi.
– O ką reiškia, pavyzdžiui, siūlymai (tiesa, tik žodiniai) keisti Lietuvos himną, kaip diskriminuojantį moteris?
– Tai politiko bandymas išsiskirti iš kitų, noras pasipuikuoti, kad esi įsigilinęs į kažką, perdėtai aštrus problemos supratimas, nekompetencija ir romantiškas požiūris į teisę. Tačiau teisė yra normų rinkinys. Juk nėra įstatymo, draudžiančio vartyti antkapius. Yra draudžiamas vandalizmas. Negalima visų gyvenimo atvejų įtraukti į įstatymus. Reikia ir žmogaus sveiku protu tikėti.
Danas NAGELĖ
