Rezultais nelabai džiaugiasi ir verslas, kurio dalis sektorių išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jau nebesitiki išvysti spartaus Europos centrinio banko palūkanų normų mažėjimo.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Šiauliuose įsikūrusioje gamykloje gaminami baldai keliauja po visą Lietuvą ir ne tik. Ten veikiančio verslo produkcija stovi ir aukščiausiame Lietuvos pastate – televizijos bokšte.
Verslas neslepia, kad anksčiau, kaip ir visa Lietuvos pramonė, išgyveno ekonomikos sulėtėjimą, tačiau dabar esą situacija vėl normalizuojasi.
„Jautėme šiokį tokį sąstingį, bet dabar jau matome rinkos išjudėjimą ir atsigauna, turime užsakymų netgi šiai sekundei iki rugsėjo“, – sako „Ergolain baldai“ gamyklos vadovas Marius Jasiulionis.
Į užsienį verslas išveža beveik pusę savo produkcijos, kitą dalį realizuoja Lietuvoje, kurioje nuolat stebi situaciją.
„Mes stebime nuolatos, kaip juda statybos, kiek yra kvadratinių plotų įrengiama biurams ploto. Iš paskos yra ir baldų poreikis“, – teigia M. Jasiulionis.
Augo sparčiau nei tikėtasi
Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį – sausį, vasarį, kovą – augo sparčiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 8 dešimtosiomis procento per ketvirtį, kai dalis ekonomistų tikėjosi kone dvigubai lėtesnio augimo.
„Mes tikėjomės 0,4 procentų augimo. Tas augimas jis viršijo pakankamai stipriai mūsų lūkesčius. Namų ūkių vartojimas atsigavo stipriau negu aš tikėjausi, ir namų ūkių vartojimas, atmetus infliaciją, jis jau sugrįžo į tą lygį, kuris buvo prieš energetinę krizę“, – pasakoja SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Kaip varlė išverda, taip ir mes įpratome prie tų neigiamų šokų, infliacijai, ypatingai, sumažėjus matome, kad vartotojai plačiau atveria savo pinigines, mažmeninė prekyba pradėjo augti Lietuvoje, taip pat pramonė atsispyrė nuo dugno“, – tikina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuvos ekonomika per pastaruosius metus augo greičiau nei Latvijos, o Estijoje ji toliau smunka.
Tiesa, ne visiems verslo sektoriams sekasi vienodai.
„Neblogai sekasi prekybos sektoriui, nes kaštų bazė sumažėjo pakankamai ženkliai. Paslaugų sektorius atrodo neblogai, išskyrus segmentus, tarkime, restoranai, kavinės jaučia vis dar poveikį grąžinto PVM mokesčio. Pramonės sektorius vis dar patiria daug iššūkių“, – teigia Ž. Mauricas.
Laukia ECB sprendimo
Ir patys pramonininkai per daug nesidžiaugia spartesniu BVP augimu, nes iššūkiai dar neišnyko.
„Reikia pabaigti, viščiukus skaičiuosime rudenį, kai mes pabaigsime metus. Pirmas ketvirtis neparodo visos situacijos, kuri gali būti. Logistikos sektorius, kuris yra labai svarbus Lietuvai ir užima nuo 10 iki 14 procentų BVP, ten kol kas pozityvumo didelio nematome, nes Lietuvos iš to tilto tarp Rytų ir Vakarų patampa tokia sala, nes Rytai užsidaro dėl geopolitikos“, – pasakoja Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvos verslas, pasak pramonininkų, labai laukia Europos centrinio banko sprendimų, kaip turėtų sumažėti palūkanų normos.
„Kol kas labai didelių pozityvių veiksnių dėl palūkanų mažėjimo mes iš Europos centrinio banko mes negirdim. Kalbama apie 2 pamažinimus 0,25 bazinio punkto maksimaliai, tai, sakyčiau, jie didelio pozityvaus postūmio nesukels“, – komentuoja V. Janulevičius.
Nors pirmojo ketvirčio rezultatai stebina, ekonomistai nesitiki, kad tokia pati sėkmė lydės Lietuvą ir likusius mėnesius.
„Balandis nebuvo toks stiprus ir tas antras ketvirtis nebus toks stiprus kaip pirmas ketvirtis, matom, ir mažmeninė prekyba stabtelėjo“, – teigia SEB ekonomistas Povilauskas.
BVP augimas svyruos apie 2 proc
Lėtesnio augimo esą galima tikėtis ir kitais metais.
„Tolesnis ekonomikos augimas Lietuvos nebus toks lengvas, nes mes per pastarąjį penkmetį ypatingai padidinome kainų lygį. Taip pat darbo užmokesčiai yra pakankamai išaugę, pyrago, BVP pyrago dalis, atitenkanti darbuotojams, Lietuvoje yra didesnė nei Europos sąjungoje vidutiniškai“, – kalba „Luminor“ ekonomistas Mauricas.
Pasak ekonomistų, Lietuvos BVP augimas šiemet svyruos aplink 2 procentus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
