Lietuvos banko (LB) valdyba šią savaitę perrašė vidutinio laikotarpio makroekonomines prognozes. Esą kitąmet šalies ekonomika nuspaus stabdį, rašo „Respublika“.
LB pranešime skelbiama, kad, palyginti su sausio mėnesio prognozėmis, 2008-2009 m. Lietuvos ūkio augimo perspektyvos vertinamos kaip mažiau palankios. 2009 m. BVP augimas turėtų sulėtėti iki žemiausio lygio pastaraisiais metais, o atsigavimas esą turėtų prasidėti 2010 m. Infliacijai taip pat žadamas atoslūgis. Deja, ne šiemet.
Infliacija - beveik 10 proc.
2008-2009 m. BVP augimo prognozės sumažintos atsižvelgus į tai, kad šių metų pradžioje aktyviau, negu tikėtasi, pasireiškė pagrindiniai veiksniai, su kuriais siejamas ekonominio augimo lėtėjimas, padidėjo neapibrėžtumas pasaulio finansų rinkose, daugelio pasaulio šalių ekonomikos augimo perspektyvos tapo prastesnės.
2008 m. pirmaisiais mėnesiais bendroji metinė infliacija padidėjo. Kovo mėn. suderinta metinė infliacija siekė 11,4 proc., o vidutinė metinė - 7,4 proc. LB nuomone, pirmoje šių metų pusėje infliacija turėtų pasiekti viršūnę, o vėliau laipsniškai mažėjant išorės šokų poveikiui ir vidaus paklausos spaudimui - nuosekliai mažėti. 2008 m. numatoma 9,8 proc. suderinta vidutinė metinė infliacija (prognozė padidinta 1,9 procentinio punkto), 2009 m. - 6,3 proc., 2010 m. - 3,8 proc.
Kitąmet pasieksime dugną
Sparčią ūkio plėtrą esą iki šiol palaiko gana veiksmingas darbo rinkos prisitaikymas prie dinamiškai kintančių ūkio poreikių. Tačiau darbo jėgos rezervai senka. Vis dėlto lėtėjanti ekonomika, pasak LB, gali lemti nedarbo lygio augimą.
LB teigimu, metų pradžios duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto ir statybos sektorių inertiškumas yra mažesnis, negu manyta. Tai turėtų lemti su statybų sektoriumi susijusių investicijų kritimą 2008-2009 m., o nepalanki šio sektoriaus raida persiduoti kitiems į vidaus paklausą nukreiptiems sektoriams ir lemti bendrą ūkio pajamų, taigi ir bendrą privataus sektoriaus investicijų ir vartojimo augimo sulėtėjimą.
Kartu su nominaliųjų pajamų augimo lėtėjimu privataus vartojimo augimą papildomai stabdys nuosaikesni lūkesčiai dėl pajamų augimo ateityje ir išaugusi infliacija, tačiau vartojimas visu prognozės laikotarpiu išliks svarbiausias BVP augimo veiksnys.
Centrinio šalies banko nuomone, BVP šiemet augs 6,6 proc., o kitąmet bus pasiektas savotiškas dugnas ir augimas sieks tik 3,9 proc. Palyginti su ankstesne prognoze, BVP augimo tempai 2008 ir 2009 m. sumažinti atitinkamai 1,5 ir 1,9 procentinio punkto.
SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda, paklaustas, ką mano apie tokias prognozes, teigė:
„Aš manau, kad LB prognozės, jeigu atmintis neapgauna, buvo pačios optimistiškiausios iš visų Lietuvos ūkio plėtrą prognozuojančių institucijų. Po pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo jos turbūt jau pradėjo atrodyti nepateisinamai optimistiškos. Kadangi daugelis Lietuvos ekonomikos veiklą analizuojančių žmonių sutinka, kad pirmąjį metų pusmetį Lietuvos ekonomika kaip tik turėtų augti sparčiau, o ir ryškesnis lėtėjimas turėtų būti juntamas jau antroje metų pusėje. Tai turint galvoje ir tą palyginti gerą pirmąjį šių metų ketvirtį augimas tebuvo 6,4 proc. Tampa beveik nerealu tikėtis, kad ekonomikos augimas bus 8,1 proc., kaip iš pradžių LB prognozavo.
Man, kaip vienai iš prognozuojančių institucijų atstovaujančiam žmogui, tokie pakeitimai atrodo natūralūs, logiški ir, beje, dabartinė LB prognozė tampa labai panaši į mūsų anksčiau pateiktą prognozę. O tai yra 6,5 proc. augimas šiais metais.
Tiesa, mes esame šiek tiek optimistiškesni dėl 2009 m. - po LB prognozės pakeitimų ten liko 3,9 proc., o mūsų prognozuojamas augimas - 6 proc. Tačiau mes neatmetame galimybės, kad kai birželį pateiksime savo naują makroekonomikos apžvalgą, ir mūsų prognozėse gali būti tam tikrų korekcijų.
Bet kuriuo atveju aš neturiu pagrindo įtarti, kad čia būta kažkokio politikavimo veiksnio ar dar ko panašaus, - aš žinau, kokie kvalifikuoti žmonės ten dirba, taigi, matyt, jie iš tikrųjų buvo įsitikinę, kad ekonomiškai tokios prognozės yra pagrįstos. Tačiau gyvenimas parodė, kad mūsų ekonomika į pakalnę leidžiasi šiek tiek sparčiau, nei tikėtasi.
Na, jeigu Lietuva iš tikrųjų pasiektų 6,6 proc. ekonomikos augimą šiais metais, galima būtų drąsiai teigti, kad tai tikrai neblogas rezultatas įvairiais aspektais. Nes aplinkinėse šalyse ūkio plėtra lėtėja daug sparčiau - aš turiu omeny Estiją ir Latviją. Tokį augimo tempą būtų galima įvardyti ne kaip kietąjį, o kaip minkštąjį nusileidimą. Tad duok Dieve, kad tokie tempai ir būtų išlaikyti. Bet dabar aš turiu daug abejonių ir manau, kad antroje metų pusėje lėtėjimas bus dar spartesnis.
Persistengė? Analitikų manymu, Reinoldijaus Šarkino vadovaujamos Lietuvos banko valdybos pateikta ekonomikos augimo prognozė kitiems metams - galbūt pernelyg pesimistiška.“
Eglė Jociūtė
