Pagaliau matome, kad vis delto yra teisingumas Lietuvoje. Smagu kad buvo toks sprendimas priimtas.

Yra tyrimo aplinkybės ir ryšiai su žiniasklaida. Žiniasklaidoje jau parašyta daugiau kaip 5 000 straipsnių apie šią bylą ir šis skaičius vis auga.

Dar vienas aiškus politinės bylos požymis, pasak S. Horton’o, yra tai, kaip pasirenkamas baudžiamųjų tyrimų ir kaltinimų laikas bei aplinkybės. Autorius pabrėžia, kad ypač turėtų kelti įtarimų politiniams kandidatams pateikti kaltinimai per vykstančius rinkimus. Šiuo atveju verta priminti, kad prieš pat antrąjį Seimo rinkimų turą prokuroras perkvalifikavo kaltinimus Darbo partijos byloje į sunkesnius. Dar vienas faktas — 2006 m., likus kelioms valandoms iki partijos suvažiavimo, išduotas V. Uspaskich suėmimo orderis, tam, kad jis negalėtų dalyvauti Darbo partijos pirmininko rinkimuose. Nors iš karto buvo aišku, kad byla yra sukurta specialiai tam, kad politinė partija ir jos lyderiai būtų įtraukti į teisminį procesą, jiems be teismo nuosprendžio buvo trukdoma užimti tam tikras pareigas — čia galima būtų paminėti tik vieną faktą iš daugelio, kai bebaigianti savo kadenciją Vyriausybė ir šalies Prezidentė po Seimo rinkimų dėjo visas pastangas, kad Darbo partijos lyderiai negalėtų užimti tam tikrų postų valdančiojoje koalicijoje ir net pati partija nedalyvautų formuojant Vyriausybę.

Anot Scott’o Horton’o, visų pirma svarbi teisiamo subjekto tapatybė: ar persekiojamas subjektas yra tam tikra prasme opozicijos veikėjas, ar priklauso etninių ar religinių mažumų grupei, ar subjektas siejamas su kokia nors politine partija, ar eina tam tikras politines pareigas, ar siekia būti išrinktas eiti politines pareigas? Be abejonių, V. Uspaskich ir Darbo partija atitinka visus šiuos požymius.

Dar vienas įrodymas — 2006 m. Seime vykęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis. Posėdyje liudijęs buvęs VSD 4–ojo skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis pasakojo apie Albino Januškos įtaką, jo ryšius su buvusiu KGB generolu Vladimiru Jakuninu ir norą pašalinti V. Uspaskich, būtent šį generolą A. Januška atvedė pas Prezidentą Valdą Adamkų, o šis savo ruožtu įteikė KGB generolui Lietuvos ordiną. Štai ką kalbėjo K. Braziulis: „Jis turi savo žmones Saugumo departamente, turi savo žmones Užsienio reikalų ministerijoje, turi savo žmones Prezidentūroje“. Viktoras Uspaskich šių asmenų buvo laikomas nepalankiu jų planams, todėl ketino „imtis priemonių, kad V. Uspaskich Lietuvoje neliktų“.

Tai baisi politinė byla, kuria kaltinami politikai, niekuo nenusikaltę ir tai jau nejuokinga. Labai gaila, kad nebuvo pasaulio pabaigos, kurios metu pranygtų konservatoriai. Jau nesinori apie jų paranoją Darbo partijai ir Viktorui Uspaskichui nei klausyti, nei matyti. Kiek galima...

Pažeidimai Darbo partijos byloje kelia susirūpinimą ir Europos partijų lyderiams
Darbo partijos deleguota Europos Parlamento narė Justina Vitkauskaitė-Bernard, tęsdama aktyvius Darbo partijos veiksmus prieš politinį susidorojimą, Briuselyje susitiko su Europos liberalų ir demokratų partijos (ALDE), kurios narė yra ir Darbo partija, prezidentu Grahamu Watsonu. Susitikimo metu jie aptarė aktualius politinius įvykius, vykstančius Lietuvoje bei Darbo partijos bylos nagrinėjimo eigą ir aplinkybes.

Pasak J. Vitkauskaitės-Bernard, G. Watsonas mano, kad net jeigu Darbo partijos byloje būtų įrodyta kieno nors kaltė, teisėsaugos institucijų veiksmai, elgesys su įtariamaisiais ir liudytojais, gausybė proceso pažeidimų bei galimybės apsiginti faktinis nebuvimas yra nepriimtini Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl jis neabejoja, kad Darbo partijos byla būtų ideali byla Strasbūro žmogaus teisių teismui.

Kartu su G. Watsonu europarlamentarė sutarė, kad ALDE partijos prezidentas apie pastarųjų dienų įvykius Lietuvoje, Darbo partijos bylos eigą bei teismų šališkumą informuos atitinkamas institucijas, atsakingas už teisingumą bei žmogaus teisių apsaugą ES. Taip pat G. Watsonas pažadėjo parengti Europos Komisijai adresuotą kreipimąsi, atkreipiantį dėmesį bei raginantį atidžiai pasidomėti Darbo partijos bylos eiga Lietuvoje.

Kodėl nepaviešina kiek Kubilius, kiek visą jo komandą išvogė visko? Kaip su Mažeikių nafta? Pamiršote...

Svarbu pasakyti zodziai, o ne balso intonacija. Balso intonacija ir viena ir kitokia gali buti, gali buti ir ramesne. Viktoras Uspaskich taip pat yra zmogus, kuriam ne svetimi yra jausmai ir jis mato, kaip vyksta procesas. Jis yra puikiai susipazines su tais prasymais, kurie buvo pateikti, sakysime del finansines ekspertizes, kuo puikiausiai yra susipazines ir zino svarba situ dalyku ir stai kaltinamas yra tuo tarpu uz sukciavima, o sukciavimas juk reikalauja cento tikslumu paskaiciavima. Kas stebejote procesa tai matete kas dedasi. Buvo prasoma specialistu, kad sudetu astuoniu dedmenu suma ir tada pamatytu, 20 tukstanciu skirtuma ir sitos klaidos specialistu isvadose visur tik tai skaiciu didinimo puse eina. Todel negalime kalbeti apie kazkokius tai atsitiktinumus. Visi proceso dalyviai turejo teisetus ir pagristus lukesciu, kad prasymai bus patenkinti, bet deja...

Viktorui Uspaskich labiausiai gaila kartu su juo teisiamu jaunu zmoniu, Vytauto Gapsio ir Vitalijos Vonzutaites. Kad prisiimti ju kalte tai reikia mazu maziausiai tuos nusikaltimus padaryti, o prie Viktoro Uspaskich yra labai sunku prieiti. Todel, kad byloje niekur jo nera, jis niekur nefiguruoja. Vienintele jo kalte yra tokia, kad jis yra populiarios partijos, populiarios politines organizacijos lyderis ir jis del to sedi teisiamuju suole. Todel jeigu butu kazkoks tai nusikaltimas tai manau Viktoras Uspaskich su mielu noru prisiimtu kalte.