Nuo balandžio vidurio Lietuvoje vėl pasirodys laikraštis „Komsomolskaja pravda“.
Nepaisant leidėjų deklaracijų, kad tai bus ne iš sovietinių laikų žinomas ideologinis leidinys, o bulvarinio pobūdžio laikraštis, politologai jo pasirodymą mūsų šalyje vertina ir kaip Rusijos ketinimus per žiniasklaidą skleisti savo ideologines pažiūras.
„Komsomolskaja pravda“ Rusijoje leidžiama nuo 1919 m. Įvairiuose jos regionuose ir Nepriklausomų valstybių sandraugoje šiuo metu kasdien išleidžiama iki 30 mln. jos egzempliorių, praneša LTV naujienų tarnyba.
Nuo balandžio vidurio „Komsomolskaja pravda“ vėl pasirodys Lietuvoje. Savaitraštis spausdinamas ir jau platinamas Estijoje bei Latvijoje, kiek vėliau pasieks Švediją ir Suomiją.
Leidėjai sako, kad savaitraštis skiriamas trisdešimtmečiams, nebūtinai rusiškai kalbantiems gyventojams. Jame esą nebus politikos, o tik laisvalaikio skaitiniai.
„Jūs žinot anglišką laikraštį „The Sun“, čia turbūt toks pats laikraštis. Nebus nuogų merginų, nebus daug politikos, o tai labiau laisvalaikio laikraštis. Čia ne ta „Pravda“, kuri buvo prieš trisdešimt metų“, – teigė „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas Lietuvoje Denisas Tarasenka.
„Komsomolskaja pravda“ atstovas teigia, kad pasirinktas pavadinimas tėra prekės ženklas.
Tačiau kalbinti politologai linkę abejoti tokiu aiškinimu. Jų tvirtinimu, tokių leidinių pasirodymas Lietuvoje – Rusijos siekis bet kokia kaina išlaikyti įtaką tiems, kurie vis dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, todėl, pasak jų, savaitraštis neturėtų sudominti jaunosios kartos.
„Aš vis tik manau, kad tai orientuota į vyresniąją kartą. Statistikos duomenys rodo, kad tarp šios kartos atstovų rusų kalba yra populiariausia užsienio kalba. Manau, kad per tokius žiniasklaidos produktus bandoma išlaikyti rinką, informacinę erdvę“, – teigė politologas Nerijus Maliukevičius.
„Jaunoji karta, būkim teisingi, iš esmės rusų kalbos nežino, taigi paprasčiausiai šis leidinys jai yra nereikalingas. Senoji lietuvių karta vargiai jį skaitys, dėl idėjinio nusiteikimo ir dėl to, kad 2,5 Lt už laikraštį rusų kalba yra prabanga. Vadinasi – tai leidinys, orientuotas į Lietuvoje gyvenančio rusakalbio jaunimo išlaikymą savo įtakoje“, – mano istorikas Algirdas Jakubčionis.
„Komsomolskaja pravda“, kaip ir kitos Rusijos kapitalo žiniasklaidos priemonės, kurios orientuojasi į Baltijos šalių regioną, dažniausiai registruojamos Estijoje ir Latvijoje, kur nereikia deklaruoti, kas yra bendrovės akcininkai.
Lietuvoje, pagal Visuomenės informavimo įstatymą, juos privalu nurodyti, taip pat pateikti duomenis apie jų turimo turto dalį ar akcijų skaičių.
„Žiniasklaidą vien dėl savęs daryti šiandien niekam neapsimoka. Tai verslas. Arba tu išsilaikai, arba bankrutuoji. Ji turi būti kažkieno dotuojama, kito kelio nebelieka“, – teigė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Rusija niekados iš savo įtakos, bent jau ideologinės, nepaleido ir nepaleis šio regiono. Vieno ar kelių laikraščių leidimas Rusijos mastu yra juokingi pinigai“, – pridūrė A. Jakubčionis.
Pernai pavasarį Valstybės saugumo departamentas įspėjo, kad per vieną Rusijos televizijos kanalų transliuota laida, kurioje Lietuvos diplomatams buvo primetamas teroristų rėmėjų įvaizdis, dar kartą pagrindė faktą, jog vyksta sisteminga prieš Lietuvą nukreipta informacinė kampanija.
O netrukus paskelbtame įvairių sričių specialistų tyrime pažymėta, kad Lietuvos informacinėje erdvėje ypač stiprėja Rusijos informacinė įtaka.
Tyrėjų nuomone, būtina, kad visos valstybinės institucijos imtųsi efektyvios informacinės politikos, pajėgios ginti Lietuvos informacinės erdvės savarankiškumą ir atremti visuomenei pavojingus kitų šalių informacinius išpuolius, praneša LTV naujienų tarnyba.
