Dėl to žūsta lašišų dedami ikrai ir mažėja pačių lašišinių žuvų populiacija. Aplinkos ministerija gūžčioja pečiais, esą vienas iš sprendimo būdų yra naikinti hidroelektrines, tačiau tam reikia politinės valios Seime.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilnios upėje taip patelės vilioja patinus, o patinas patelę stebi iš kiek toliau. Kai gamtoje galime stebėti tokius vaizdus, tai reiškia, kad jau prasidėjo lašišinių žuvų nerštas.
„Mes matome akmenukus baltus, čionais yra vadinamas „meilės guolis“. Patelė atplaukia, su uodega viską išvalo, išrausia su uodega tą duobę, pati atsistoja čionais skleidžia savo kvapą ir tuomet atplaukia patinai“, – pasakojo vyras.
Konkrečioje vietoje per valandą pavyko užfiksuoti vos vieną patelę. Kaip galite stebėti, vandens lygis šioje vietoje gerokai nukritęs, dėl šalia veikiančios hidroelektrinės.
„Yra gyvybės. Yra yra, bet žinai, kiek mums čia kainavo, kad ji būtų?“ – kalbėjo vyriškis.
Hidroelektrinės yra didžiausia problema žuvims
Būtent hidroelektrinės ir užtvankos tampa didžiausiu peiliu lašišinėmis žuvims. Nusausėjusi upė sunaikina patelių paliktus žuvų ikrus ir taip sumažėja lašišų populiacija Lietuvos upėse.
„Visos hidroelektrinės be galo kenkia visų lašišinių žuvų neršimui ir visų kitų neršimui. Žuvys sunkiai migruoja į aukštupius, pavyzdžiui, Kauno HES'as (Kauno hidroelektrinė, aut. past.) išvis uždaręs visą Merkio baseiną ir taip toliau. Faktiškai atkirtęs ne tik lašišų, bet ir tų pačių eršketų“, – teigė „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Ir vaizdai tik iš vienos Lietuvos vietos – Vilnios upės, kur įsikūrusi hidroelektrinė. Iš viso Lietuvoje veikia apie 100 hidroelektrinių. Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiau nei pusę jų daro žalą gamtai.
„Čia galima juk daryti stadionus, vaikų žaidimų aikšteles“, – piktinosi K. Klimavičius.
Kitose upėse situacija kur kas blogesnė, pavyzdžiui, Jūros upėje.
Upė pasikeitė neatpažįstamai ir išsausėjo taip, kad praplaukti čia bet kokiai žuviai tampa beveik neįmanoma. Kur kas didesnė problema, pasak aplinkosaugos aktyvisto, Musės upėje, šalia Širvintų. Ten vandens lygis ypač nukritęs ir upė išsausėjusi.
„Musės upėje jie išvis peržengė visas ribas ir užsuka vandenį kaip iš krano paprasčiausiai“, – teigė „Lašišos dienoraštis“ vadovas.
Dar vienas pavyzdys – Baltosios Ančios hidroelektrinė. Vandens lygis ten taip pat šokinėja, kad sunku patikėti, jog čia buvo daug vandens.
Aplinkosaugos aktyvistas sako, kad dėmesio iš atsakingų institucijų nesulaukia jau daugelį metų.
„Aplinkos apsaugos realiai pas mus, kuri, iš tikrųjų, saugotų gamtą, nėra“, – pareiškė K. Klimavičius.
Aplinkos apsaugos departamentas kratosi atsakomybės
Kreipiamės komentaro į Aplinkos apsaugos departamentą, tačiau šie atsakomybę atsakyti į klausimus permetė kadenciją baigiančiai Aplinkos ministerijai. Ministerija pripažįsta, kad hidroelektrinės daro žalą gamtai, tačiau iki šiol jų siūlyti sprendimo būdai, panašu, naudos nedavė.
„Hidroelektrinės turi viešinti vandens lygių duomenis tiek tvenkinyje, tiek upėje. Tikėjomės, kad tai padės jiems per tą viešumą laikytis tų reikalavimų. Mes matome, kad dabar ne tik tų pažeidimų daug, bet jie yra tęstiniai. Nepriklauso nuo sezoniškumo. Ir galimai yra klastojami duomenys“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė Jonė Leščinskaitė.
„Šita elektrinė per metus laiko sugeneravo 970 eurų pelno. O žalos gamtai padarė, mano skaičiavimais, mažiausiai 300 tūkstančių, o gali siekti ir 1,5 milijono. Vien tik šitoje upėje“, – tikino K. Klimavičius.
Aplinkos ministerija aiškina, kad esą vienintelis sprendimo būdas būtų hidroelektrinių uždarymas. Mat dalis jų veikia ant itin vertingų upių.
„Matome, kad žala yra milžiniška, o iš beveik 100 veikiančių hidroelektrinių pagaminama tik 0,6 proc. bendro šalies energijos poreikio“, – konstatavo J. Leščinskaitė.
„Kad nebūtų problemos, reikia išardyti tą užtvanką. Ji išsiardo, nebelieka žuvitakio, nebelieka hidroelektrinės ir nebelieka problemos. Vilnios upėje lašišų padaugėtų lygiai dvigubai arba dar daugiau“, – spėliojo „Lašišos dienoraštis“ vadovas
Jei hidroelektrinių drastiškai sumažėtų, jų savininkams valstybė turėtų mokėti kompensacijas. Nors ministerija aiškina, kad puikiai supranta, jog Lietuvoje – lygumų krašte – hidroelektrinės nepasiteisina.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
