„Moldovos parlamento vadovo vizitas į Lietuvą suteiks galimybę dar kartą išreikšti Lietuvos solidarumą Moldovos žmonėms šiais sudėtingais laikais“, – BNS perduotame komentare sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, Lietuva labai vertina Moldovos pastangas atlaikyti Rusijos hibridinį spaudimą ir energetinį šantažą, padėti Ukrainai kovoti už laisvę ir suteikti tūkstančiams ukrainiečių prieglobstį nuo karo, taip pat pastangas siekti europinių tikslų.
„Suteiktas šalies kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir įgautas integracijos pagreitis atvėrė Moldovai ir jos žmonėms istorinę galimybę. Dirbame, kad Moldova dar šiais metais išgirstų palankų sprendimą dėl derybų dėl narystės ES pradžios“, – teigė Lietuvos parlamento vadovė.
Sekmadienį I. Grosas susitiks su Seimo pirmininke, parlamentinių Europos reikalų, Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Ekonomikos komitetų pirmininkais.
Moldovą, anksčiau priklausiusią Rusijos įtakos sferai, dabar valdo proeuropietiški politikai, pernai šalis pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį Moldovos valdžia kaltina Kremlių įtampos Uždniestrėje kėlimu siekiant destabilizuoti Ukrainą ir Moldovą.
Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) vasarį apkaltino Rusiją sąmokslu smurtinėmis priemonėmis nuversti jos vyriausybę – pasitelkiant antivyriausybiniais protestuotojais vaizduojamus diversantus. Maskva tai paneigė.
Uždniestrė yra siauras su Ukraina besiribojantis regionas, kuris po trumpo karo 1992 metais atsiskyrė nuo Moldovos, tačiau tarptautiniu mastu nėra pripažįstamas. Nuo to laiko ten dislokuoti Rusijos kariai.
