Nors balzamavimas Lietuvoje kol kas nėra populiarus, šios paslaugos poreikis didėja, ir šalyje greitu laiku turėtų atsirasti 4–5 balzamavimo centrai, sako Petras Beinoras, UAB „Beinoro laidojimo namai“ Plungėje direktorius ir Lietuvos balzamuotojų asociacijos prezidentas. Šie laidojimo namai pirmieji ir kol kas vieninteliai Lietuvoje teikia licencijuotas kūnų balzamavimo paslaugas.
„Seniau Lietuvoje niekas neieškodavo balzamavimo paslaugų. Daug kas sakydavo: „Kaip Dievas davė, taip ir turi būti.“ Kol žmonės nežinojo, nematė, kas tai yra, žiūrėdavo atsargiai. Dabar, kai žino, jie paprasčiausiai ateina ir sako, kad neužtenka nuprausti ir aprengti kūną, nori, kad jį ir balzamuotų. Jie jau žino, kas tai yra, nes daug metų populiariname šitą dalyką. Gal neįsivaizduoja, kaip šitas procesas vyksta, bet nemanau, kad jiems tai reikalinga. Jie mato galutinį rezultatą“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė P. Beinoras
P. Beinoro manymu, tai, kad licencijuotos balzamavimo paslaugos teikiamos tik Plungėje, nėra normalu, nes kitiems į Plungę reikia važiuoti per visą Lietuvą.
„Atsitikus nelaimei žmogų iš Vilniaus vežant į Plungę, kad jį balzamuotų, transportavimo išlaidos kainuos tris kartus brangiau nei pats procesas. Tai tikrai nelogiška. Kiek teko kalbėti su užsienio kolegomis, jų atlikti skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje reikia 4–5 balzamavimo centrų“, – sakė Lietuvos balzamuotojų asociacijos prezidentas.
Pasak jo, žmonės dažnai painioja balzamavimą su mumifikavimu, nors tai iš esmės skirtingi procesai.
„Tai du visai skirtingi dalykai. Mumifikavimas Egipte buvo, o mes kalbame apie modernųjį balzamavimą, kuris yra visai kitoks. <...> Balzamavimo esmė – pašalinti iš kūnų nereikalingus skysčius. Kraujas visame kūne yra pakeičiamas balzamuojamuoju skysčiu. Tai reikia daryti lėtai, kad vyktų priverstinė kraujotaka, kurios metu balzamuojamuoju skysčiu pamažu prisotinami audiniai. Tai yra daroma pasirinkus vieną iš arterijų, per kurią yra leidžiamas balzamavimo skystis ir prisotinami audiniai“, – apie balzamavimo procesą pasakojo P. Beinoras.
Balzamavimas, jo teigimu, dar yra skirstomas į ritualinį balzamavimą ir medicininį balzamavimą, Plungėje teikiamos abi šios paslaugos. Balzamuoti vieną kūną įprastai trunka apie dvi valandas.
Pasak P. Beinoro, balzamuoti kūnai išsilaikyti gali ilgai: Australijoje vienas kūnas, balzamuotas naudojant tuos pačius skysčius, kurie naudojami ir Lietuvoje, išsilaikė jau apie 20 metų. P. Beinoras taip pat teigė, kad vienas jo laidojimo namuose balzamuotas kūnas buvo parduotas Kauno medicinos universitetui, kur jis naudojamas medicinos doktorantų mokymui. Šis kūnas idealios būklės išsilaikė jau daugiau negu metus.
Kad galėtų užsiimti balzamavimu, P. Beinoras Vokietijoje baigė specialius mokymus. Mokymus baigusių žmonių Lietuvoje, pasak jo, yra dar keli, tačiau daugiau licencijas turinčių ir teikti paslaugas galinčių centrų nėra. Dėl to jis kaltino sudėtingą licencijos gavimo procedūrą, dėl kurios balzamavimo paslaugų teikėjai dažnai jos gauti net nesistengdavo.
„Buvo licencijos taisyklių aprašymas, licencijos išdavimas, bet niekas jų ilgai neturėjo ir niekas nesistengė gauti, nes toks valdžios supratimas: sukuri įstatymą, o tada galvoji, kaip jį įgyvendinti ir kas tai darys. Ir kvalifikacija, ir įranga, ir patalpos turėjo atitikti reikalavimus. O žmonėms šito nereikia. Jeigu mes šito neturim, niekas mums ir netrukdo, niekas mūsų nebaudžia, niekas nekontroliuoja“, – aiškino P. Beinoras.
„Daug metų kariavome. Nepakeitus vieno sveikatos apsaugos ministro įsakymo, nebuvo galima gauti leidimo. Be to leidimo negalima gauti kito leidimo. Neturint jo, negalima išduoti licencijos. Užburtas ratas, bet galiausiai visus normatyvus įvykdėme ir gavome šitą licenciją“, – pasakojo balzamuotojas.
Dabar UAB „Beinoro laidojimo namai“ turėdami licenciją balzamavę kūną gali išduoti specialų dokumentą, vadinamąjį „Laser pasą“, su kuriuo kūnas be jokių kliūčių gali būti išvežamas į užsienį. Pasak P. Beinoro, šis dokumentas yra kokybės pažymėjimas, užtikrinantis, kad kūnas tikrai buvo balzamuotas tinkamai ir kokybiškai.
„Pagal šį dokumentą kiekvienas balzamuotojas paskui gali identifikuoti žmogų, Tai kaip ir kokybės pažymėjimas. Parveža, pavyzdžiui, kūną į Lietuvą su britų balzamuotojų instituto numeriu, tai aš žinau, kad su šituo kūnu viskas gerai. Jei parveža su neaiškios kilmės dokumentu, aš žinau, kad reikės jį perdarinėti. Norime eiti civilizuotu keliu“, – pabrėžė P. Beinoras.
Šiuo metu UAB „Beinoro laidojimo namuose“ balzamavimu užsiima du specialistai. Paslaugos kaina, pasak P. Beinoro, gali svyruoti nuo 400 iki 1000 litų.
„Kol kas klientams eilėje laukti nereikia. Mes viską spėjame. Jeigu matysime, kad yra poreikis, samdysime daugiau žmonių“, – teigė P. Beinoras.
Balzamuotojo teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse apie balzamavimą žinoma mažai, tačiau mokytis to nori daug kas.
„Latvijoje, Estijoje daug kas nežino, kas tai yra. Kažkas kažkur kažką girdėjęs, bet kaip tai daroma, su kuo daroma, jie neturi supratimo. Dabar darėm tokį tyrimą, kiek būtų norinčių studijuoti šitą specialybę, tai labai daug kreipėsi. Ir latvių, ir estų, ir baltarusių“, – pasakojo P. Beinoras.
Dar vienas dalykas, kurį P. Beinoras teigia stengsis pasiekti – sutvarkyti įstatymus, kad būtų licencijuojamos ne tik balzamavimo paslaugas teikiančios įstaigos, bet licencijas gauti turėtų ir patys balzamuotojai.
„Norime prieit prie to, kad būtų kaip ir gydymo įstaigoje: gydymo įstaiga turi licenciją verstis gydymo paslaugomis, bet kiekvienas gydytojas taip pat turi turėti licenciją, kad jis yra gydytojas. (...) Kiekvienas balzamuotojas turi turėti licenciją ir savo numerį. Šiandien laukiu atsakymo iš Europos balzamuotojų asociacijos. Norim, kad šita licencija, šitie numeriai būtų įtraukti į Europos registrą, kad kiekvienas galėtų pasižiūrėti, kas tai yra, koks specialistas“ , – aiškino P. Beinoras.
