Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, prieš dvejus metus palaiminus tvarką, pagal kurią translyčiai asmenys paprasčiau gali lankytis pas gydytojus, psichiatrus ir pradėti hormonų terapiją, lyties keitimo operacijų padaugėjo.
Moterimi gimęs Vėjas dar paauglystėje suvokė, kad nesijaučia gerai savo kūne, todėl perkopus pilnametystę apsisprendė – moterimi būti daugiau nenori. Dabar Vėjui 25-eri, jis savęs nelaiko nei moterimi, nei vyru.
„Dažniausiai mane iš balso žmonės mato kaip vyrą. <...> Man niekada čia nebuvo svarbus klausimas, ar vyras ar moteris konkrečiai, bet tiesiog esu žmogus“, – TV3 žinioms pasakojo translytis lietuvis.
Lytį kasmet pasikeičia vis daugiau žmonių
Pastaruoju metu lyties keitimo operacijos vis labiau populiarėja. Pernai lytį pasikeitė 29 asmenys, kai užpernai šis skaičius buvo vos ne du kartus mažesnis. 2021 metais lytį pasikeitė 15 žmonių. O prieš dešimt metų, Registrų centro duomenimis, lytį pasikeisdavo vos iki 5 žmonių per metus.
Teisiškai lytį Lietuvoje jau pasikeitė 121 žmogus. Registrų centro duomenimis, dažniau moterys nori tapti vyrais, nei vyrai moterimis. Tiesa, pasikeisti tik vardą ir pavardę, o ne lytį, turint transseksualumą, Lietuvoje gana paprasta.
„Žmogus privalo būti ne santuokoje, ir turi būti pilnametis. Nekeičiame mes vardo ir pavardės vaikams. Turi būti pilnametis. Ir jis turi pateikti medicininę pažymą, kad asmeniui yra diagnozuotas transseksualumas“, – teigė Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.
Vėjo asmens dokumentuose iki šiol žymima, kad jis yra moteris, nors vardas vyriškas. Mat dokumentuose lyties, kurią nurodo asmens kodas, taip lengvai nepasikeisi.
„Asmens kodo to pirmo skaičiuko niekas tau taip lengvai nepakeis. Reikia mokėti teisininkei arba teisininkui, šiuo metu yra viena teisininkė, kuri tai daro“, – sakė translytis lietuvis.
„Galimybė pasikeisti lyties įrašą šiuo metu išimtinai įmanoma tik teismo tvarka, tie žmonės kreipiasi ir jie pripažįsta, tačiau atskiro įstatymo, kuris leistų pripažinti administracine tvarka, nėra“, – tikino teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Jau nuo 2007 metų Lietuva turi bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, kad nesugeba užtikrinti teisių translyčiams asmenims.
„Tai yra viena seniausių EŽTT bylų prieš Lietuvą, nes anksčiau daugiau rezonanso kėlusi, žinoma, buvo Pakso byla, kuri kėlė daug klausimų Europos Taryboje, tai dabar yra būtent ši byla“, – pridėjo E. Dobrowolska.
Gydymo paslaugos kainuoja brangiai
Vėjas prieš porą metų pradėjo hormonų terapiją, keičiasi ir dabar – artimiausiu metu ruošiasi operacijai, kurios metu turėtų pašalinti krūtis. Psichiatrai pripažino, kad Vėjas turi lyties tapatumo sutrikimą, todėl pagal įstatymus, valstybė jam galėjo kompensuoti vizitus pas gydytojus.
„Krūtinės operacija, kad būtų vyriškesnė ir taip toliau, gali kainuoti Lietuvoje virš 3 tūkstančių, gal siekti ir 4 tūkstančius eurų. O jeigu būnant trans-moteris ir nori kažką daryti: veido operacijos ir kiti pakitimai, tai čia eina į kitą lygį, kur gali būti dešimtys tūkstančių“, – tikino translytis Vėjas.
Už tokias operacijas translyčiams asmenims reikia susimokėti iš savo kišenės. Tiesa, nemažai translyčių lyties keitimo operacijas atlieka užsienyje, nes retas gydytojas Lietuvoje tokioms operacijoms ryžtasi. Vis dėlto ministro įsakymu, jau keletą metų translyčiai gali lankytis pas gydytojus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Jiems dažniausiai už tai nereikia mokėti. Translyčiai asmenys gali lankytis ir konsultuotis pas urologus, endokrinologus, ginekologus. Tačiau už hormonų terapiją, kurios nefinansuoja valstybė, jiems reikia susmokėti.
„Tai dažniausiai planas būna toks, kad juos reikia gerti visą gyvenimą. Pats kūnas juk negamina tų hormonų, kurie atitiktų lytį“, – teigė translytis lietuvis.
Tačiau prieš pradedant hormonų terapiją yra keletas sąlygų.
„Svarbu faktas, kad žmogaus noras yra trunkantis ne trumpiau nei du metus. Kad tai yra ne vienos dienos sprendimas, kad žmogus tikrai yra apsisprendęs, kad jo tikrai netenkina esama biologinė lytis ir jis nori būti kitos biologinės lyties“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Edita Bishop.
Žmonės vis drąsiau kreipiasi į gydytojus
2022 metais Lietuvoje gydytojai buvo nustatę beveik 100 asmenų, kuriems diagnozuotas transseksualumas ir kasmet šis skaičius sparčiai auga. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad skaičius didėja dėl to, kad žmonės jaučiasi drąsiau ir kreipiasi į gydytojus. Transseksualumas yra įvardijamas kaip liga, psichinis sutrikimas. Tačiau patys translyčiai su tuo griežtai nesutinka.
„Skaudina, tikrai skaudina, aš tikrai nesijaučiu kaip koks ligonis. Pagal tas kategorizacijas, tai čia yra psichologinis dalykas, psichologinė liga. Bet aš tiesiog žmogus šiaip tai esu“, – teigė Vėjas.
Kol Lietuvoje kasmet daugėja asmenų, kuriems nustatomas transseksualumas, vakarų valstybėse mokslininkai jau skaičiuoja tūkstančius atvejų, kai lytį pasikeitę asmenys suabejoja savo sprendimu ir nori susigrąžinti ankstesnę lytį. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose žmonės pasakoja, kad lyties keitimas sugriovė jiems gyvenimą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad savo sprendimu suabejojo maždaug 1 procentas lytį pasikeitusių žmonių.
Vis dėlto mokslininkai pasaulyje stebi ne tik augantį translyčių asmenų, norinčių pasikeisti lytį, skaičių, bet ir tų, kurie šiuo sprendimu nusivylė ir dabar, pavyzdžiui, tapę vyru, nori vėl būti moterimi.
Visą TV3 žinių reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
