Štai Visagino taryboje vis dar yra politikų, kurie lietuviškai nesupranta, per posėdžius tyli arba kalba rusiškai. Tokie politikai dabar laimę bando ir Seimo rinkimuose.
Per pernai vykusį Visagino tarybos posėdį naujai išrinkti nariai davė priesaikas, tačiau vienam jų, Aleksandr Kločan, sekėsi sunkiai perskaityti priesaikos tekstą.
Ko iš jo prašoma, išrinktajam tarybos nariui buvo nelabai aišku. Todėl prašymas pakartoti priesaikos tekstą nuskambėjo ir rusiškai.
Per 50 metų kalbos neišmoko
A. Kločan yra gimęs Ukrainoje, o į Lietuvą atvyko dar sovietmečiu. Nuo to laiko čia ir gyvena, Visagino taryboje dirba jau ne pirmą kadenciją, bet lietuviškai taip ir neišmoko. A. Kločan į tarybą pateko kaip „Laisvės ir teisingumo“ partijos kandidatas.
„O jūs kalbate lietuviškai, ar ne? – Nesuprantu. – O kodėl nesimokote? – Ten, kur aš mokiausi, nebuvo stiprios lietuvių kalbos, ten buvo ukrainiečių kalba. Koks jums skirtumas, kokia kalba aš kalbu?“ – klausė Visagino tarybos narys.
A. Kločan sakė, kad jam dokumentus padeda išversti anūkas arba vertėjų programos internete.
„Bet mes gyvename Lietuvoje. – Nu ir gerai, čia daug tautų gyvena. – Kiek metų jūs čia gyvenate? – 50 metų. – O jūs kada nors planuojate išmokti lietuvių kalbą? – Oi... visi taip galvoja“, – kalbėjo A. Kločan.
„Jeigu mes daug dešimtmečių sakydavome, kad jie neturėjo sąlygų mokytis ir panašiai, tai per daugiau kaip 30 metų Nepriklausomos Lietuvos, jie turėjo visas sąlygas ir išmokti, ir integruotis. Tai rodo, kad Lietuvos interesai ir pati Lietuva jiems nėra labai svarbi“, – įsitikinęs kalbininkas Audrys Antanaitis.
Buvęs lietuvių kalbos komisijos pirmininkas sakė, kad tokios situacijos – absurdiškos.
„Ką veiktų politikas nemokąs, arba silpnai mokantis lietuvių valstybinę kalbą, sunku įsivaizduoti. Manau, kad tai yra situacija, kuri yra absurdiška“, – dėstė A. Antanaitis.
Latvijoje situacija panaši
Panašios problemos pasitaiko ir pas kaimynus latvius. Valstybinis kalbos centras sulaukė skundų, kad kai kurie parlamentarai nekalba latviškai.
„Egzaminavome 6 Saeimos narius, iš kurių vienas pažeidė kalbos įstatymą, nes nenaudojo valstybinės kalbos atlikdamas savo pareigas“, – teigė Latvijos kalbos centro atstovė Madara Reke.
„Ar neturėtumėte atsisakyti mandato? – Nemanau. Aš viską suprantu ir kalbu latviškai. – Bet jūs neišlaikėte testo? – Šiek tiek vėliau bus dar vienas patikrinimas. – Jūs vis dar mokotės latviškai? – Taip, kiekvieną dieną. Ačiū jums“, – kalbėjo Latvijos Saeimos narys Jefimijus Klementjevas.
Kitas latvių parlamentaras net sulaukė finansinių baudų už tai, kad neatvyksta laikyti latvių kalbos egzamino.
Dėl tokios situacijos kiti latvių politikai jau reikalauja, kad nemokantys valstybinės kalbos, būtų pašalinti iš parlamento.
„Tai ne tik nepagarba kolegoms. Mano nuomone, tai nepagarba Latvijos Konstitucijai, kuriai kiekvienas parlamento narys yra prisiekęs, jeigu suprato tekstą, kurį kiekvienas narys perskaito“, – įsitikinęs Latvijos Saeimos narys Raivis Dzintaras.
Siūlo šaipytis
Teoriškai tokia situacija gali nutikti ir mūsų, lietuviškame Seime. Į jį su darbiečiais kandidatuoja Visagino tarybos narė Natalja Tomša. Anksčiau dėl jos tarybos posėdžiuose būdavo vertėjai.
O pastaruoju metu ji tiek per tarybos, tiek ir per komitetų posėdžius, visą laiką tyli. Deja, su politike pasikalbėti nepavyko.
Nepavyko susisiekti ir su Petro Gražulio tautininkais į Seimą kandidatuojančia Nataliya Rukosueva. Jos lietuvių kalbos žinios taip pat kelia klausimų.
„Sukurti nepakantumo atmosferą, maždaug, taip kaip nedrausmingai vairuojantiems vairuotojams. Vis dėlto, praauklėjome tautą šiek tiek. Manau, ir čia reikėtų imtis tokių priemonių. Tiesiog iš tokių juoktis ir juos kelti į viešumą“, – siūlė kalbininkas dėstė A. Antanaitis.
Ar lietuviškai nemokantys, ar vos gebantys kalbėti politikai pateks į Seimą, paaiškės jau spalio viduryje.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Sukabl....
