Lietuvių kalbos mokytoja įspėja: vaikai neberašo iš didžiosios raidės, o skaitymas daugeliui tapo sunkiu darbu

Pasak pedagogės, lietuvių kalba formaliai Lietuvoje išlieka labai svarbi, tačiau reali situacija kasdienybėje yra kur kas sudėtingesnė.

„Visuomenėje pakankamai daug kalbama apie tai, kad lietuvių kalba yra labai reikšminga. Mūsų, lietuvių, yra labai nedaug, ir mūsų pareiga yra išsaugoti gimtąją kalbą. Bet kasdienybėje būna įvairiai“, – sako L. Bručkienė.

Ar lietuvių kalbai kyla grėsmė? Atsakymą parodys laikas

Paskutiniu metu viešojoje erdvėje neretai pasigirsta nuomonių, jog padidėjęs užsienio šalių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius paskatino atsigręžti į gimtąją kalbą ir jos išsaugojimą. Mokytojos teigimu, visuomenės dėmesys gimtajai kalbai dažniausiai sustiprėja būtent tada, kai atsiranda grėsmių.

„Tas buvo XIX amžiuje, kai buvo spaudos draudimo laikotarpis. Tas pats buvo, kai buvo labai intensyvi rusifikacija. Kiekvienas etapas turi savo grėsmių, ir tada vienaip ar kitaip mes atsigręžiame į lietuvių kalbą. Ar grėsmių kyla dabar galbūt pasakys kalbos istorikai po 50 metų“, – teigia pedagogė. 

Pasak jos, šiandien viena didžiausių įtakų kalbai ateina iš skaitmeninės aplinkos. Vaikai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, žaidžia kompiuterinius žaidimus anglų kalba, todėl svetimžodžiai ir angliški terminai natūraliai tampa jų kasdienės kalbos dalimi.

Vis dėlto, to išvengti nepavyks – anglų kalba yra natūralus būdas pažinti pasaulį. „Lietuvių kalbą saugoti ir puoselėti reikėtų, bet anglų kalba yra turbūt būtina, jeigu norime būti civilizuoti viso pasaulio piliečiai. Dalis literatūros, kokybiškos žiniasklaidos yra anglų kalba ir nuo to visiškai atsiriboti neįmanoma“, – teigia L. Bručkienė.

Vaikai nebesupranta, kam reikalingos didžiosios raidės ar taškai

Pedagogė pabrėžia, kad svarbiausias pavyzdys vaikams yra šeima.

„Aš manau, kad visų pirma tėveliams reikia patiems taisyklingai kalbėti. Vaikas mokosi dažniausiai ne iš moralų, o iš to, kaip su juo bendraujama“, – sako mokytoja.

Pasak L. Bručkienės, jeigu tėvai patys kalba taisyklinga ir turtinga lietuvių kalba, vaikai natūraliai perima šį pavyzdį, tačiau ji pastebi ir kitą problemą, kuriai didelę įtaką daro šeimos pavyzdys.

„Reikšmingas dalykas yra knygų, literatūros skaitymas. Kalbą turi visą laiką turtinti. Pavyzdžiui, penktokai kartais net nebesupranta elementarių lietuviškų žodžių. Jie kartais klausia, ką reiškia tas ar kitas žodis. Tai yra žodžiai, kurie anksčiau būdavo tavo kasdienio vartojimo žodžiai, o dabar dalis vaikų tiesiog jų nebežino“, – stebisi L. Bručkienė.

Mokytoja neslepia, kad meilė skaitymui tarp mokinių nėra dažnas reiškinys. Didžioji dalis skaitymą priima ne kaip pomėgį ar laisvalaikio praleidimo būdą, bet kaip privalomą dalyką. Šiandien mokiniai yra pripratę prie dinamiškos, greitai besikeičiančios informacijos: trumpų vaizdo įrašų, nuolatinių dirgiklių, o tai juos irgi galimai atitraukia nuo knygų.

„Skaitant reikia ilgam sukaupti dėmesį į rašytinį tekstą. Didžiajai daugumai tai yra sunkus darbas, o ne malonumas. Malonumu skaityti tampa tik tada, kai vaikai pereina tą sunkaus darbo etapą“, – sako mokytoja. Ji įsitikinusi, kad skaitymo įpročius pirmiausia formuoja šeima.

„Jeigu tėvai skaito, dažniausiai ir vaikas skaito, anksčiau ar vėliau pajunta tą skaitymo malonumą. Jeigu tėvai naršo telefone, kompiuteryje ir taip leidžia savo laisvalaikį, tai dažniausiai ir vaikas prioritetą teiks kompiuteriui, telefonui, o ne skaitymui“, – pastebi L. Bručkienė.

Pedagogė taip pat atkreipia dėmesį į pokyčius rašymo kultūroje. „Aš jau dabar pastebėjau tendencijas, kad vaikai neberašo sakinių iš didžiosios raidės. Prieš dešimtmetį tokio iššūkio nebuvo.“

Mokytojos teigimu, tam didelę įtaką daro bendravimas žinutėmis. „Jauni žmonės susirašinėdami žinutėmis nededa skyrybos ženklų, niekur nerašo didžiosiomis raidėmis, o vėliau tą įgūdį perkelia į mokyklą“, – sako ji. 

Diktantuose mokiniai dar sugeba laikytis taisyklių, tačiau rašydami savarankiškai dažnai jų atsisako. Laisvo rašymo metu mokiniai atsipalaiduoja ir pamiršta taškus ar didžiąsias raides.

Dirbtinis intelektas atnešė naujų pavojų

Kalbėdama apie dirbtinį intelektą, mokytoja pripažįsta, kad technologijos gali padėti atlikti dalį techninių užduočių, tačiau mokiniams DI kelia ir nemažai grėsmių.

„Didžiausia grėsmė turbūt ta, kad trūksta kritinio mąstymo, mokiniai žiūri į dirbtinio intelekto galimybes kaip į absoliučias“, – teigia L. Bručkienė.

Būtent todėl ji pabrėžia būtinybę  ugdyti vaikų kritinį mąstymą ir supratimą, kad dirbtinio intelekto sugeneruota informacija gali būti klaidinga.

Mokytoja kritiškai vertina ir dabartinę egzaminų sistemą. Jos teigimu, mokyklose daug kalbama apie kompetencijų ugdymą, tačiau egzaminuose dažniausiai tikrinamos žinios. Anot jos, dėl to atsiranda didelis atotrūkis tarp to, ko siekiama ugdymo procese, ir to, kas vertinama egzaminuose.

„Toks įspūdis, kad egzaminų sudarytojai bando sugauti, ko vaikas neišmoko, o ne tikrina tai, ką jis išmoko ir ką galėtų parodyti“, – pabrėžia ji.  

Mokytoja įsitikinusi, kad kalbą saugo ne draudimai ar taisyklės, o kasdienis jos vartojimas, skaitymas ir noras ją perduoti kitai kartai.