Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos Klaipėdos filialo vyresnioji slaugytoja Greta Steigvilė, šis vasaros savaitgalis buvo pirmas šiemet toks gausus iškvietimų.
„Daugiausiai iškvietimų buvo dėl dezorientacijos, sutrikusio širdies ritmo, aukšto kraujo spaudimo, silpnumo, pykinimo, perkaitimo saulėje. Daugiau negu pusė pastarųjų iškvietimų buvo, kai pagalbos prireikė vaikams. Tad reikia paminėti, kad vaikai vis dėlto yra jautresnė grandis – jiems perkaitimo simptomai pasireiškia greičiau, taiga juos ypač reiktų stebėti“, – komentavo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad štai vieną vyrą teko skubiai išgabenti į ligoninę iš Neįgaliųjų paplūdimio.
„Keturiasdešimt vienų metų vyrui pasidarė bloga, jis neteko sąmonės, buvo gaivintas pajūrio gelbėtojų. Atvykus greitajai buvo perimtas gaivinimas, taikyta defibriliacija ir atsistačius kraujotakai buvo išvežtas į ligoninę.
Įtariama, kad tai vyko dėl dehidratacijos. Neretai pagrindinis pavojingiausias dalykas ir yra vandens netekimas, kas sukelia visas tolimesnes pasekmes“, – konstatavo G. Steigvilė.
Daugiausiai iškvietimų – sekmadienį
Pasak pašnekovės, daugiausiai kvietimų GMP tarnyba sulaukė būtent sekmadienį. „Po tų visų trijų dienų karščio žmonės kreipėsi dėl perkaitimo, pykinimo, blogumo, dezorientacijų. Dvi dienas jau turbūt vyko kažkoks poveikis organizmui ir sekmadienį žmonės pradėjo jaustis prastai ir kviestis greitąją.
Sekmadienį turėjome ir iškvietimų dėl alergijų, susijusių su saule. Tai yra poveikis odai – nudegimai, raudonis, pūslės“, – komentavo slaugytoja.
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) patvirtino, kad pacientų srautas Skubios medicinos pagalbos klinikoje buvo apie 25 proc. didesnis nei įprastą savaitgalį.
„Karštasis savaitgalis reikšmingai padidino pacientų srautus. Penktadienį skubi pagalba buvo suteikta 222 pacientams, o sekmadienį – 261 pacientui“, – komentavo ligoninės atstovė Aistė Noreikaitė.
Kaip informavo ji, didelę dalį besikreipusiųjų sudarė pacientai, kurių sveikatos sutrikimus lėmė karštis:
„Iki 30 proc. pacientų kreipėsi dėl dehidratacijos, išsekimo netekus skysčių ir perkaitimo. Dviem žmonėms diagnozuotas šilumos smūgis. KUL medikai taip pat teikė pagalbą keturiems pacientams, kuriems įgėlė bitės.
Skubios medicinos pagalbos prireikė ir vienam skendusiam bei vienam po nėrimo į vandenį nukentėjusiam žmogui. Kaip įprasta vasaros savaitgaliais, netrūko ir įvairių traumų.“
Kaip skelbė naujienų portalas tv3.lt, savaitgalį įvyko ir nelaimė – Kretingoje nuskendo pareigūnas.
Plūstelėjo traumas patyrę gyventojai
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninė per tą patį laikotarpį irgi sulaukė gausaus pacientų srauto – iš viso kreipėsi 1002 pacientai, Tiesa, daugiausiai pagalbos prireikė žmonėms, patyrusiems įvairias traumas – 424 pacientams.
Kaip nurodė ligoninė, aiškiai dokumentuotų dehidratacijos ar galimo karščio poveikio atvejų nebuvo daug, bet buvo platesnė grupė pacientų su perkaitimui būdingais simptomais – apie 60–70 žmonių.
„Per didelius karščius pacientai į Skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi dėl simptomų, kurie gali būti būdingi perkaitimui ar skysčių trūkumui: galvos svaigimo, bendro silpnumo, apalpimo, žemo kraujospūdžio, pykinimo, viduriavimo ar vėmimo.
Tai – dažniau vyresnio amžiaus žmonės, kuriems aukšta temperatūra yra pavojingesnė. Daug pacientų kreipėsi ir dėl paūmėjusių lėtinių ligų, padidėjusio kraujospūdžio“, – vardijo skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.
Pasak jo, savaitgalį būta ir apsinuodijimo atvejų, tačiau juos tiesiogiai sieti su karščiais sudėtinga. „Pacientai taip pat kreipėsi dėl apsinuodijimų, alkoholio vartojimo pasekmių ir virškinamojo trakto sutrikimų, tačiau pagal turimus duomenis negalime teigti, kad šiuos atvejus tiesiogiai sukėlė tik karštis.
Bendrame sraute traumų buvo daug – apie pusė visų kreipimųsi. Galimų apsinuodijimų, perdozavimo ar girtumo atvejų buvo apie 50, iš jų su alkoholiu susijusių – apie 35.“
Džiaugiasi, kad žmonės labiau sąmoningi
Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė GMP Tarnybos Vilniaus filialo atstovė, bendras iškvietimų skaičius savaitgalį augo nežymiai, o bendras skambučių srautas išliko panašus kaip įprastai vasarą.
„Dauguma iškvietimų buvo susijusi su lėtinių ligų paūmėjimu. Dėl karščio viešose vietose pagalbos prireikė tik pavieniais atvejais. Vis dėlto pastebimai išaugo konsultacinių skambučių skaičius – žmonės dažniau kreipėsi norėdami pasitarti, ar jaučiami simptomai nėra pavojingi, ar karštomis dienomis reikia koreguoti įprastą vaistų vartojimą“, – komentavo Dalia Bacevičienė.
GMP medikų pastebėjimu, gyventojai tampa vis sąmoningesni. Daugelis planuoja dienos veiklas atsižvelgdami į orų prognozes, vengia kaitrios saulės, renkasi lengvus drabužius ir nepamiršta reguliariai gerti vandens. Toks atsakingas elgesys padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
„Medikai atkreipia dėmesį ir į kitą nerimą keliančią tendenciją – karštomis dienomis daugiau sunkių būklių ir mirčių fiksuojama tarp asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tokiais atvejais dažniausiai nustatoma sunki dehidratacija, širdies ritmo sutrikimai ar kitos gyvybei pavojingos būklės. Gydytojai primena, kad alkoholis karštyje ypač pavojingas – jis dar labiau skatina skysčių netekimą ir apsunkina organizmo prisitaikymą prie aukštos temperatūros.
Specialistai taip pat pataria vengti staigių temperatūros pokyčių. Įkaitusiam organizmui nepalankūs labai šalti gėrimai ar staigus patekimas į stipriai kondicionuojamas patalpas. Tokie temperatūros kontrastai gali pabloginti savijautą, sudirginti kvėpavimo takus, o jautresniems žmonėms – išprovokuoti ir širdies ritmo sutrikimus“, – komentavo GMP atstovė,
Kyla realus pavojus sveikatai – įvardijo kone dažniausią klaidą
GMP atstovė G. Steigvilė įspėjo, kad karštis dar neslūgsta ir primygtinai ragino saugotis perkaitimo: „Matome, kad dar ne pabaiga, tad aktyviai kviesime saugoti save, gerti daug vandens, ieškoti pavėsio, slėptis nuo saulės ir prireikus būtinai kreiptis numeriu 113.“
Ji priminė, kad karštis pavojingas ne tik vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. „Karštis, nesirenka nei amžiaus, nei nieko. Tai nėra tik diskomfortas, gali sukelti realų pavojų sveikatai“, – budrumo neprarasti ragino medikė.
KUL medikai atkreipė dėmesį, kad karštis keičia įprastą organizmo fiziologiją – didėja širdies apkrova, per prakaitavimą organizmas greitai netenka skysčių ir mineralinių medžiagų. Tai daro įtaką tiek bendrai savijautai, tiek lėtinių ligų eigai. Karščio poveikio sukeltų sveikatos sutrikimų dažniausiai galima išvengti, jei elgiamasi atsakingai.
„Viena dažniausių klaidų – nepakankamas skysčių vartojimas. Troškulys – jau vėlyvas dehidratacijos simptomas, todėl vandenį reikėtų gerti reguliariai visos dienos metu, nelaukiant, kol pradės troškinti. Geriausia rinktis paprastą vandenį arba nesaldintą arbatą. Reikėtų vengti alkoholio, kuris skatina skysčių pasišalinimą ir didina perkaitimo riziką“, – patarė KUL vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė.
Kada skubėti kreiptis į medikus?
Pasak medikės, karščiui jautriausi yra vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščiosios bei sergantieji širdies ir kraujagyslių, plaučių, endokrininėmis ligomis ar diabetu. Vyresniame amžiuje troškulio pojūtis dažnai susilpnėja, todėl artimieji turėtų priminti reguliariai gerti skysčius.
Norint išvengti perkaitimo, rekomenduojama karščiausiu dienos metu – nuo 11 iki 16 valandos – vengti intensyvaus fizinio aktyvumo ir tiesioginių saulės spindulių, daugiau laiko praleisti pavėsyje ar vėsiose, gerai vėdinamose patalpose, dėvėti šviesius, lengvus natūralių audinių drabužius ir galvos apdangalą.
„Pajutus pirmuosius perkaitimo požymius – galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą, galvos skausmą ar koordinacijos sutrikimus – būtina kuo greičiau pasitraukti iš kaitros, atsivėsinti, gerti vandens ir pailsėti. Jei simptomai nepraeina, stiprėja arba sutrinka sąmonė, būtina nedelsiant kreiptis į medikus“, – pabrėžė R. Tatarėlytė.
A. Černauskas antrino, kad reikėtų riboti ne tik alkoholinius, labai saldžius ir daug kofeino turinčius gėrimus, bet ir valgyti lengvesnį maistą – daržoves, vaisius, vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
„Fizinį darbą, sportą, darbą sode ar darže planuoti ryte arba vakare, vengiant karščiausių valandų. Būtina nepamiršti ne tik tinkamos aprangos, bet ir akinių nuo saulės, naudoti apsauginį kremą nuo saulės.
Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių ligomis, būti itin atsargiems, stebėti savijautą ir nenutraukti paskirtų vaistų vartojimo nepasitarus su gydytoju“, – patarė gydytojas.
Rekordiškai daug skambučių ne tik dėl sutrikusios sveikatos
Kaip informavo Bendrasis pagalbos centras (BPC), praėjęs savaitgalis (birželio 26–28 d.), kai Lietuvoje buvo fiksuojami rekordiškai aukšti oro temperatūros rodikliai, buvo vienas intensyviausių šią vasarą.
Per tris dienas skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 sulaukta 18 241 skambučio. Nors tai šiek tiek mažiau nei ankstesnį savaitgalį (18 770), skambučių skaičius išliko gerokai didesnis nei įprastą vasaros savaitgalį, kai BPC vidutiniškai sulaukia apie 17 tūkst. skambučių.
Didžiausias skambučių srautas fiksuotas šeštadienį – sulaukta 6 271 skambučio. Penktadienį BPC registravo 5 738, sekmadienį – 6 232 skambučius. Aktyviausias skambučių laikas – nuo 20 val. iki 24 val.
„Karšti orai skatina žmones daugiau laiko praleisti gamtoje, prie vandens telkinių, aktyviau keliauti ir dalyvauti renginiuose. Dėl to natūraliai didėja ir pagalbos poreikis. Nors savaitgalis buvo itin intensyvus, BPC užtikrino stabilų darbą – beveik 98 proc. skambučių buvo atsiliepta per aštuonias sekundes“, – sakė Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė.
Savaitgalį Klaipėdos regiono aptarnaujamoje teritorijoje sulaukta 9 597 skambučių, Vilniaus regiono – 8 644. Bendras operatorių pokalbių laikas siekė 346,5 valandos, o 97,6 proc. visų skambučių buvo atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes.
Per savaitgalį policijai perduoti 5 463 pranešimai. Daugiausia jų buvo susiję su eismo saugumu (1 508) ir viešosios tvarkos pažeidimais (1 503).
Greitosios medicinos pagalbos tarnybai perduota 4 290 pranešimų.
Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms perduoti 339 pranešimai. Iš jų 161 buvo susijęs su gaisrais, 151 – su gelbėjimo darbais, įskaitant 28 eismo įvykius ir penkis pranešimus apie skęstančius žmones. Dar 116 kartų ugniagesiai gelbėtojai vyko atlikti kitų gelbėjimo darbų. Aplinkos apsaugos pareigūnams perduoti 277 pranešimai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
