Neretai susiduriama su žodžiais „natūralūs maisto produktai“. Kai kurie teigia, kad natūralių maisto produktų valgymas yra naudingas sveikatai ir savijautai. Vis dėl to daliai žmonių kyla klausimai – kas yra natūralūs maisto produktai ir ar iš tiesų jie sveikesni?
Apie tai tv3.lt naujienų portalui komentavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Sveikatos mokslų instituto direktorius, profesorius Rimantas Stukas ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRMI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
„Natūralus“ produktas – mitas ar realybė?
VU MF profesorius, mitybos ir maisto saugos specialistas Rimantas Stukas pirmiausiai aptarė „natūralus maisto produkto“ sąvoką. Anot R. Stuko, šiuos žodžius galima suprasti dvejopai. Profesorius teigia, kad natūralus maistas gali būti tas, kuris nėra perdirbtas.
„Kaip pavyzdys galėtų būti mėsa. Sakykim, kažkoks mėsos gabalas ir dešra. Mėsa būtų natūralus, o perdirbtas produktas – dešra“, – teigė R. Stukas.
Kiti natūraliais vadina tuos produktus, kurie nebūna apdoroti. Pavyzdžiui, nepasterizuotas pienas.
„Jeigu pienas yra pasterizuotas, vis tiek tai yra natūralus pienas, tiktai jis yra pasterizuotas ar sterilizuotas. O jeigu jis yra tik pamelžtas iš karvės, jis jau bus nesterilizuotas, bet irgi natūralus“, – teigė profesorius.
NMVRMI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos Aušros Išarienės vertinimu, terminas „natūralus produktas“ neegzistuoja.
„Kaip ir kiekvienas maisto srities valstybės pareigūnas – visi sako: nėra tokio termino „natūralus produktas“. Nėra moksliškai pagrįsta, kad jis yra sveikesnis“, – komentavo A. Išarienė.
Kalbėdama apie tendenciją, kuomet žmonės vis dažniau ieško natūralių maisto produktų, Maisto rizikų vertinimo skyriaus vedėja sako, kad svarbu „nesivaikyti mados ar rinkodaros priemonėmis pritraukiančių terminų“.
„Žodis „natūralus“ nieko nereiškia. Tarkime, didelė įmonės, kurios turi įvairias kokybės sistemas, pas jas kiekviena žaliava yra ištiriama saugos aspektu: pesticidai, sunkieji metalai, įvairūs gliukocidai“, – teigė specialistė.
Pasak Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos, Europos maisto saugos institucija pirmenybę teikia produktų saugumui, sudėčiai ir vartojimo kiekiui. Todėl, anot A. Išarienės, sunku nustatyti „natūralaus“ produkto poveikį sveikatai.
„Mažuose ūkiuose pagaminta produkcija galbūt naudoja mažiau cheminių medžiagų (produktų sudėtyje – tv3.lt), bet visi ūkininkai naudoja augalo apsaugos priemones, pesticidus, kitas medžiagas. Tai irgi yra natūralu ir leistina, nes reikia išauginti produkciją.
Norėčiau pabrėžti, kad gali būti ir didelė įmonė, kuri užsiima didelėmis gamybos, produkcijos apimtimis, bet jos kokybės valdymo sistema yra nukreipta į saugių produktų gamybą ir ypatingai žaliavas atsirenka saugesnes“, – aiškino specialistė.
A. Išarienė teigia, kad etiketės, nurodančios, kad maisto produktas yra natūralus kartais suklaidina. Prieš produktui patekant į rinką, nustatoma, ar jis yra saugus vartoti, o natūralumas, pasak A. Išarienės, „neduoda jokios naudos“.
„Kartais ant pakuočių produktų, ta terminologija, terminas „natūralus“, „iš natūralių žaliavų“ dažnai klaidina vartotoją ir tokių teiginių negali būti, jeigu gamintojas neturi tam tikro pagrindimo to produkto savybėmis“, – teigė specialistė.
Tačiau kai kurie žmonės vis tiek mieliau renkasi mažus ūkius nei didžiuosiuose prekybos tinkluose parduodamą produkciją. Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja teigia, kad visi produkciją parduodantys ūkiai – ir maži, ir dideli – yra tikrinami ir konsultuojami.
„Ūkininkai, kurie yra įregistruoti ir jie išaugino daugiau produkcijos negu patys sunaudoja, gali iš savo ūkių parduoti vaisius ir daržoves. Bet jie turi būti įsiregistravę tam kad būtų minimalūs reikalavimai“, – teigė A. Išarienė.
Anot specialistės, jeigu perkant produktus iš ūkių kyla įtarimų, reikėtų pasidomėti, ar ūkis yra įregistruotas.
Svarbu užtikrinti natūralaus pieno saugą, teigia specialistai
Pienas – tai dar vienas produktas, kuris sulaukė dėmesio viešojoje erdvėje. Ilgą laiką diskutuojama, kas sveikiau: pasterizuotas ar žalias (nepasterizuotas) pienas? Vieni asmenys sako, kad natūraliame piene yra daug probiotikų, kiti įspėja, kad termiškai neapdorotas pienas gali būti kenksmingas, turėti ligas sukeliančių bakterijų.
Kalbėdamas apie nepasterizuotą pieną, VU MF profesorius R. Stukas teigia, kad nepasterizuotas pienas gali būti šiek tiek geresnis, jeigu užtikrinama jo sauga. Vis dėlto profesorius pažymi, kad negalima garantuoti nepasterizuoto pieno saugos.
„Jeigu žmogus pats turi karvę ir pats ją melžia ir tikrai jis užtikrina tą visą saugą, visus higienos reikalavimus [...], tai geria tą pieną ir nieko neatsitinka.
Bet tai, pavyzdžiui, jeigu kitas perka, tai iš kur jis žinos kaip tas pienas buvo laikytas? Ar atitinka laikymo sąlygas iki pardavimo, jeigu jis yra nepasterizuotas... Jau atsiranda rizikos.
Maistine, biologine prasme – taip, tas produktas bus kažkiek geresnis. Bet ten yra jau daug rizikų ne dėl sudėties, bet taršos ir apsinuodijimų“, – teigė profesorius.
A. Išarienė sako, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų vartoja pasterizuota pieną, o tik labai nedidelė dalis įsigyja nepasterizuotą pieną iš ūkininkų. Pasak specialistės, per pasterizaciją sunaikinamos bakterijos, kurios gali sukelti tam tikras ligas.
Maisto rizikų vertinimo skyriaus vedėja teigia, kad baimintis žalio pieno nereikėtų, tačiau reikėtų įsivertinti tam tikras rizikas.
„Didžiausia rizika yra mikrobiologinė tarša, nes ten gali būti didelė indikatorinių bakterijų, kurios iš karto nesukels staigaus viduriavimo, bet jūs jausite diskomfortą žarnyne. Tuomet gali būti ir patogeninių bakterijų, kaip salmonelė, ešerichiozė, kuri rodo užterštumą nuo karvės ar ožkos tešmens, aplinkos, mėšlo“, – teigė specialistė.
Maisto rizikų vertinio skyriaus vadovė pažymi, kad vartojant natūralų ožkų pieną gali būti nedidelė erkinio encefalito rizika. Pasak specialistės, per kelerius metus Lietuvoje pasitaiko keletas atvejų. Anot A. Išarienės, prieš vartojant nepasterizuotą pieną reikėtų jį pakaitinti.
Nitratai daržovėse – ar jų per daug ir ar jie kenksmingi?
Anot profesoriaus R. Stuko, žmonės neretai klysta galvodami, kad jeigu pirks daržoves iš pavienių žmonių, jos bus ekologiškos, palankios sveikatai ir visiškai saugios. Ekologiškas maistas, pasak R. Stuko, būna ekologiškas tik tuo atveju, jeigu būna išaugintas ekologiškame ūkyje.
„Jeigu pats žmogus savo darže išaugino ir nenaudojo jokių cheminių apsaugos priemonių, trąšų, tai dar nereiškia, kad produktas ekologiškas. Pavyzdžiui, su paviršiniais gruntiniais vandenimis gali būti užteršta kažkokia trąša“, – teigė R. Stukas.
Kai kurie žmonės teigia, kad natūraliose daržovėse – mažiau nitratų. Kiti sako priešingai – jų kaip tik daugiau. Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja šiuos teiginius vadina „nitratų mitais“. A. Išarienė pasakoja, kad nitratai yra sudedamoji daržovių dalis.
„Ji (dalis – tv3.lt) yra reikalinga augti, duoti derlių, subrandinti vaisius ar uogas, ar daržovę: pomidoro vaisių, bulvę, – tai yra natūralu. Tik kyla klausimas, kiek to nitrato susidaro daržovėse“, – aiškino specialistė.
A. Išarienė, kad jau prieš kurį laiką daugiau nei 30 mokslininkų pateikė išvadą, kad daržovių vartojimo nauda yra didesnė už galimą nitratų riziką. MRVS vedėja pažymi, kad nitratų kiekis mažėja kai daržovė yra apdorojama – nuplaunama, nuskutama, supjaustoma.
„Burokėliuose yra tikrai nemažas kiekis nitratų, jeigu atliktume tyrimus. Tačiau jeigu valgome žalią burokėlį, tai valgome jo minimaliai, (pavyzdžiui – tv3.lt) įdėjus į kitas salotas.
O jeigu jį išverdi, tai išvis sumažėja tų nitratų ir tos rizikos kaip ir nėra. Taigi tikrai nereikia baimintis“, – pasakojo specialistė.
A. Išarienė pažymi, kad jeigu baiminamasi nitratų rizikos, reikia prisiminti, kad daržoves geriau valgyti nei nevalgyti.
Pasak profesoriaus, natūraliose daržovėse gali būti daugiau nitratų, tačiau jų kiekis nekelia rizikos sveikatai. R. Stukas teigia, kad augaluose paprastai nesusikaupia tiek daug nitratų, kad galėtų kilti apsinuodijimo rizika.
„Jeigu mėšlu ar mėšlo tirpalu tręšiamos daržovės, bus natūrali organinė trąša. Tokiose daržovėse nitratų tikrai bus šiek tiek daugiau, bet jeigu tų trąšų žmogus užpils per daug, kaip žmonės sako, išdegs daržovės.
Jeigu nitratų į augalą pateko didelė koncentracija, augalas žuvo. Augalas nesukaupia tiek nitratų, kad ta koncentracija galėtų turėti riziką žmogaus sveikatai“, – teigė profesorius.
Apibendrinamas R. Stukas patvirtino teiginį, kad natūralaus maisto nauda, lyginant su kitais maisto produktais, yra panaši, tik kai kuriuose produktuose atsiranda daugiau rizikų.
VMVT: praėjusiais metais nustatyti 21 pažeidimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad praėjusiais metais atliko 102 ekologiškų maisto produktų gamybos ir / ar prekybos veiklą vykdančių subjektų patikrinimus. Pasak VMVT, 21 atveju nustatyti pažeidimai.
„Dažniausiai nustatyti pažeidimai: VšĮ Ekoagros nesertifikuota veikla, produktų aprašymuose nenurodomas sertifikavusios įstaigos kodas, Europos Sąjungos logotipas („Lapas“), naudotų žaliavų kilmė, su ekologišku gamybos būdu susiję terminai.
2025 m. buvo atrinkta 90 ekologiškų maisto produktų mėginių. Mėginius ištyrus laboratorijoje, 2 atvejais ekologiškuose maisto produktuose nustatytos neleistinos medžiagos“, – komentavo VMVT.
Pasak tarnybos, praėjusiais metais į šalį importuoti 264 ekologiško negyvūninio maisto siuntų arba 7517 tonos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
