Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Artimųjų Rytų kultūros antropologė, iranistė dr. Dalia Sabaliauskienė ir Irane dingusios Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė.
Apie lietuvių sulaikymą Irane
Žiūrovams, kurie galbūt nežino visos istorijos ir situacijos detalių, gal galėtumėte trumpai papasakoti, kas iki šiol yra žinoma? Galbūt yra kokios nors naujausios informacijos?
R. Korsakienė: Informacija vis dar yra ta pati. Mano sesuo su drauge išvyko į Iraną, dingo ir, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sulaikytos Irano pareigūnų. Šiuo metu jos yra įkalintos.
Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti apie tą vietą? Iš pradžių, kai komentavote mūsų portalui, sakėte, kad jos buvo sulaikytos kažkokiame name. Dabar, kaip supratau, buvo pakeista jų buvimo vieta. Galbūt galėtumėte plačiau apie tai papasakoti?
R. Korsakienė: Taip, jos iš pradžių buvo sulaikytos kažkokiame name, kuris buvo apibūdintas kaip sulaikymo namas, kuriame dažniausiai būna uždaromi turistai ar net vietiniai piliečiai. Po kelių dienų jos buvo atskirtos nuo savo gidės, nes ji buvo sulaikyta kartu su jomis. Gidė buvo pervežta į kitą vietą arba paleista, o mano sesuo su drauge buvo pervežtos į kitą miestą, į areštinę.
Bet vis dėlto, kaip suprantu, dabartinė įkalinimo vieta jau yra oficialesnė ar vis dar nelabai?
R. Korsakienė: Ji nėra oficialiai, raštiškai apibrėžta, jeigu jau taip įvardijant. Tačiau tai yra įkalinimo vieta. Jeigu bandytume ją apibūdinti, tikriausiai pavadintume kalėjimu.
Neoficiali sulaikymo vieta
Kaip vertintumėte visą šią istoriją ir jos eigą? Kiek situaciją apsunkina tai, kad sulaikymo vietos statusas, kaip atrodo, yra neapibrėžtas?
D. Sabaliauskienė: Iš to, ką girdėjau ir kas yra pasakojama, tai galėtų būti viena iš nesankcionuotų sulaikymo vietų, kurių karo metu ypač padaugėjo. Nuo vasario mėnesio tokių vietų yra labai padaugėję. Jos nėra registruotos, o žmones dažnai suima pareigūnai, kurie netgi būna persirengę civiliais drabužiais, ir nugabena suimtuosius į tokias vietas.
„Amnesty International“ duomenimis, šiemet tokiu būdu buvo suimta apie 6 tūkst. žmonių. Tai nėra tik turistai, kaip šiuo atveju, bet ir žmogaus teisių organizacijų atstovai, žurnalistai, kiti asmenys, kurie dalyvavo protestuose, prasidėjusiuose dar gruodžio pabaigoje ir vykusiuose sausio bei vasario mėnesiais.
Tai tiesiog tokios vietos, kuriose yra sulaikomi asmenys. Kadangi jau gavome žinių, kad jos tikrai ten yra, tai yra gera žinia, nes dažnai žmonės tiesiog dingsta. Ne visi suimtieji, kurie laikomi tokiose vietose, yra tinkamai dokumentuojami. Tai, kad gavome žinių, jog jos yra suimtos, jau yra gera žinia, nes jos nėra dingusios, o jų buvimo vieta bent jau yra žinoma.
Gal galėtumėte šiek tiek plačiau papasakoti, už kokią veiklą asmuo galėtų būti sulaikytas, ypač dabartiniame karo kontekste?
D. Sabaliauskienė: Jeigu kalbėtume konkrečiai apie šį atvejį, kai buvo sulaikytos dvi lietuvės, nieko plačiau komentuoti negalėčiau, nes tikrai nežinau sulaikymo aplinkybių ir joms pateiktų kaltinimų. Bet jeigu žiūrėtume į bendrą šalies padėtį ir tai, kas dabar vyksta, karo metu yra labai suaktyvėjusios saugumo tarnybos.
Šnipinėjimas, veikla prieš Irano valstybę – visa tai dabar yra po padidinamuoju stiklu ir ypač atidžiai sekama. Tai reiškia, kad labai padaugėjo suėmimų, įtariant šnipinėjimu prieš Irano valstybę. Taip pat labai padaugėjo mirties bausmių įvykdymo atvejų būtent tiems asmenims, kurie veikia prieš Iraną.
Pavyzdžiui, karo kontekste labai padaugėjo žmonių, nuteistų mirties bausme už šnipinėjimą Izraelio valstybei. Taigi saugumo kontrolė yra labai sustiprėjusi. Kitas dalykas – į kokią situaciją gali patekti turistas, nuvykęs į Iraną. Tikriausiai didžiausia tikimybė yra nesilaikyti tam tikrų viešojo elgesio taisyklių.
Pavyzdžiui, draudžiamų objektų fotografavimas. Yra labai daug vietų, kuriose stovi ženklai, draudžiantys fotografuoti ar filmuoti tam tikrus objektus, aplinką, netgi gatvę. Ir tai nebūtinai yra kažkokie nuo miesto ar jo centro nutolę objektai. Jie gali būti pačiame mieste, netgi prie gražių skulptūrų, parke ar šalia, atrodytų, paprasto namo, prie kurio tiesiog yra lentelė, kad fotografuoti draudžiama.
Jeigu tokio ženklo nepastebi, galima pridaryti nuotraukų, kurios automatiškai laikomos įkalčiais, rodančiais, kad galbūt yra šnipinėjama kitai valstybei. Dronų naudojimas taip pat yra draudžiamas, nebent suteikti specialūs leidimai ir turima teisė juos kelti.
Taip pat net ir homoseksualių santykių epizodai viešojoje erdvėje, netgi romantiškas bučinys, galėtų būti inkriminuojami. Nesantuokiniai santykiai taip pat inkriminuojami. Aprangos kodai, ypač moterims. Taigi yra daugybė įvairiausių variantų, dėl kurių žmogus galėtų patekti į tokią situaciją.
Kokia galima sulaikymo priežastis?
Tikriausiai daugumai žmonių dabar kyla pagrindinis klausimas – kokia galėtų būti sulaikymo priežastis? Ar galite šiek tiek atskleisti, ką žinote apie jų suėmimo priežastis?
R. Korsakienė: Priežastys yra įvardytos, tačiau aš jas pavadinčiau absurdiškomis, kaip jau esu minėjusi. Dėl ko jos iš tikrųjų buvo sulaikytos, tikrai negaliu atsakyti.
Bet jums tos priežastys nuskambėjo absurdiškai. Kodėl?
R. Korsakienė: Nes tai negali būti tiesa.
Lietuvių sprendimas keliauti į Iraną
O kaip jūs apskritai sureagavote į sesers sprendimą keliauti į Iraną? Tikriausiai prieš kelionę su ja kalbėjotės. Kokia buvo jūsų reakcija, kai sužinojote apie jos planus?
R. Korsakienė: Mano sesuo nuslėpė šią informaciją nuo manęs. Ji žinojo, kad aš taip jaudinsiuosi ir tikriausiai jos net neišleisiu, atimdama pasą. Todėl sesuo vien dėl manęs ir mano reakcijos tiesiog nuslėpė šią kelionę. Kad ji išvyko į Iraną, sužinojau tik tada, kai ji jau buvo išvykusi.
Vadinasi, ji jums pranešė, kai jau buvo išvykusi?
R. Korsakienė: Taip, mes su ja susirašinėjome kiekvieną dieną. Ji visą laiką siuntė vaizdo įrašus, reportažus, nuotraukas, kaip leidžia laiką ir kaip ten toli gražu nėra taip blogai, kaip mes visi galvojame.
Kokia yra saugumo situacija Irane šiuo metu?
Kaip, prasidėjus JAV ir Izraelio karui, galėjo pasikeisti saugumo situacija keliautojams?
D. Sabaliauskienė: Saugumo architektūra, sakyčiau, keitėsi iš esmės ir šiuo metu tikrai nerekomenduojama vykti į šią šalį. Žinoma, matome labai daug įvairiausių „YouTube“ turinio kūrėjų, kurie keliauja po Iraną, kelia vaizdo įrašus ir bando paneigti visus stereotipus. Tačiau galbūt tai yra tie laimingi atvejai, kai jie dar turėjo galimybę įkelti vaizdo įrašus, sugrįžti ir viskas baigėsi laimingai.
Tačiau yra daugybė atvejų, kai žmonės ten užstringa ir nebegrįžta. Pavyzdžiui, viena australų mokslininkė, akademikė, buvo įkalinta atliekant tyrimus. Ji buvo apkaltinta keliant grėsmę saugumui, uždaryta į kalėjimą ir nuteista dešimčiai metų kalėjimo.
Tik Australijos ambasados dėka jai pavyko iš ten ištrūkti. Bet ir tai, berods, šeši įkalintieji buvo iškeisti į ją vieną būtent iš Australijos pusės. Taigi dabartinė situacija yra labai sudėtinga ir šiuo metu tikrai būtų geriau nevykti į šią šalį.
Kas nutiko kartu sulaikytai gidei?
Jūs šiek tiek minėjote gidę, kuri, kaip suprantu, taip pat buvo sulaikyta. Galbūt galėtumėte atskleisti daugiau detalių? Kas su ja nutiko?
R. Korsakienė: Apie gidę nelabai ką galėčiau pasakyti. Viskas, ką ji teigė, yra tai, kad jos buvo sulaikytos kartu, o po trijų dienų jas atskyrė. Ją pervežė kažkur kitur arba, kaip buvo pasakyta žodžiu, lyg ir paleido. O mano sesuo su drauge buvo pervežtos į kitą miestą ir iki šiol ten laikomos.
O su ta gide dabar dar palaikomas koks nors kontaktas?
R. Korsakienė: Aš stengiausi iš jos ištraukti visą informaciją, dar smulkiau, negu ji buvo pateikusi man, Erikos šeimai. Nes visas tekstas, kurį ji atsiuntė mums visiems, buvo toks „copy-paste“, žodis į žodį. Todėl buvo sunku patikėti tuo, ką ji sako.
Paskutinį kartą su ja kalbėjau sekmadienį. Tada dialogas jau buvo rišlesnis. Mes diskutavome beveik dvi valandas, tačiau ji iki paskutinės minutės prisiekinėjo, kad nieko nežino. Ji netgi bandė save laikyti auka, sakydama, kad ją irgi sulaikė, kad jai irgi reikėjo sėdėti kalėjime, kad ji dėl to nekalta ir dabar jaučia spaudimą, nes visi ją dėl to kaltina.
Vadinasi, jokios vertingos informacijos iš jos nesulaukėte?
R. Korsakienė: Visiškai ne. Netgi, pavyzdžiui, man atsiųstas tekstas buvo tarsi skirtas Erikos šeimai ar Erikos dukrai. Ji rašo: „Aš buvau su tavo mama“, nors iš tikrųjų tai ne mano mama, o mano sesuo. Net ir žodžiai, sakyčiau, buvo kažkokie sumaišyti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
