Psichiatras, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius pabrėžia, kad baimė apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistą susijusi su stigmomis, ateinančiomis iš sovietmečio.
Vizitas pas psichiatrą kelia stresą
Socialiniuose tinkluose moteris papasakojo, kad dėl skyrybų patiria daug streso. Moteris atvirauja, kad jaučiant įtampą, sunku pasirūpinti buities dalykais ir savimi. Todėl moteris ketina apsilankyti pas psichiatrą ir svarsto prašyti vaistų nuo nerimo.
Bet vizitas pas gydytoją irgi kelia nerimą. Moteris baiminasi, kad psichiatrui diagnozavus sutrikimą, sugrius gyvenimas. Kyla klausimų dėl karjeros – kaip darbdaviai reaguos į psichiatro išrašą? Taip pat neaišku ir dėl leidimo įsigyti ginklą savigynai: „Baisu, kad užkirs kelią.“
Klaidingi įsitikinimai verčia dvejoti
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius įsitikinimą, kad apsilankius pas psichiatrą kils problemų, pavyzdžiui, dėl darbo, vadina psichikos ligų stigma.
Psichikos ligų stigma skatina galvoti, kad visi psichikos ligomis sergantys asmenys yra kitokie nei visi.
Pasak psichiatro M. Marcinkevičiaus, psichikos ligų stigmos rūšių yra daug. Viena jų – įsitikinimas, kad apsilankius pas psichologinės sveikatos specialistą praras darbą, vairuotojo pažymėjimą, negalės įsigyti ginklo.
„Ši stigma ateina iš tarybinių laikų. Tarybiniais laikais psichikos ligomis sergantys žmonės turėjo labai daug apribojimų. Tačiau per nepriklausomybės metus šie dalykai buvo daug kartų peržiūrėti“, – komentavo M. Marcinkevičius.
Pasak M. Marcinkevičiaus, šiais laikais vizitas pas psichiatrą nedaro įtakos karjerai. Kol kas daugiausiai apribojimų dėl psichikos sutrikimų yra susiję su leidimu turėti ginklą, sako psichiatras.
„Tačiau tai nereiškia, kad jeigu sergi nerimu ar nemiga, tau nebeduos ginklų. Yra diagnozių sąrašai ir tik sunkias diagnozes turintiems – tiems, kas serga psichozėmis, šizofrenija [neleidžia turėti ginklų]“, – pabrėžia psichiatras.
Anot M. Marcinkevičiaus, dauguma Lietuvos pacientų susiduria su nerimo sutrikimais, panikos atakomis, lengva depresija, perdegimu, nemiga.
„Žmonės, kurie jaučia tokius simptomus tikrai neturėtų bijoti kreiptis į psichikos sveikatos specialistus“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Lengvi sutrikimai gali virsti rimtesnėmis problemomis
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus vertinimu, labiausiai su psichikos ligų stigma susiduria vyresnio amžiaus žmonės, gyvenę sovietmečiu. Tačiau psichiatras pastebi, kad ir jauni žmonės kartais klausia, ar apsilankius pas psichiatrą gaus vadinamąjį „baltą bilietą“.
„Negausi jokių baltų bilietų. Net tarybiniais laikais buvo mitas apie tą baltą bilietą“, – pabrėžė M. Marcinkevičius.
Vis dėlto, pasak M. Marcinkevičiaus, dabartinis jaunimas atviriau kalba apie psichikos sveikatą, dalinasi išgyvenimais.
„Baimių pas jaunąją kartą yra ženkliai mažiau. Dabartinis jaunimas daugiau linkęs kalbėti apie psichikos sveikatą, dalintis išgyvenimais, netgi kreiptis [pagalbos]. Jaunesni žmonės tikrai turi kitokį požiūrį negu tie, kurie gyveno ar augo sovietmečiu. Turime pozityvią tendenciją, bet, be abejo, stigmos dar yra daug“, – komentavo psichiatras.
Vilniaus miesto psichikos centro direktorius įspėja, kad nesikreipiant dėl lengvesnių psichikos sveikatos sutrikimų, jie gali išsivysti į sudėtingesnes ligas.
Šiais laikais itin daug žmonių susiduria su perdegimu – žmonės patiria per daug krūvio darbe, nuvargsta nuo per didelio informacijos kiekio.
„Jeigu žmogus perdega ir nesikreipia į specialistą, dažniausiai jam vystosi depresija – klinikinis susirgimas. O prie depresijos labai dažnai prisideda alkoholizmas. Jeigu žmogus su perdegimu ar lengva depresija patenka pas specialistą, jis dažniausiai yra labai greitai ir efektyviai pagydomas“, – aiškino psichiatras.
Anot M. Marcinkevičiaus, panašiai būna ir su kitais sutrikimais. Pavyzdžiui, nedidelio nerimo negydymas gali privesti prie socialinės izoliacijos.
„Jeigu žmogus laiku patektų pas specialistą, problema išsispręstu gana anksti. Stigma kartais turi labai neigiamas pasekmes“, – pridūrė psichologas.
Darbdavys negali rinkti darbuotojo sveikatos informacijos
Advokatė Evelina Nevulienė pabrėžia, kad darbdavys negali rinkti informacijos apie darbuotojo sveikatą be jo sutikimo.
Advokatė tikina – jeigu darbdavys renka sveikatos informaciją be darbuotojo sutikimo, tai daroma neteisėtais būdais.
„Jeigu norima gauti sveikatos duomenis, juos savo sutikimu turi pateikti pats darbuotojas“, – pabrėžė E. Nevulienė.
Kai kurie darbdaviai, prieš priimdami į darbą, prašo potencialaus darbuotojo sveikatos duomenų.
„Tikrai yra tokių pareigybių, kur sveikatos pažyma yra privaloma norint įsidarbinti. Tada nori ar nenori – turėsi pateikti pažymą. Jeigu gydytojai surašo, kad neatitinki kriterijų, yra tam tikros diagnozės, kurios neleidžia vykdyti pareigybių“, – aiškino E. Nevulienė.
Leidimo turėti ginklą gali neišduoti dėl 17 priežasčių
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė nurodo, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnį, leidimai laikytis ar nešiotis ginklus asmenims gali būti neišduodami dėl kelių priežasčių.
Leidimai laikyti (nešiotis) ginklus neišduodami asmenims:
1) jaunesniems, negu Įstatymo nustatyto amžiaus*;
2) kurie neatitinka Įstatyme nustatytos nepriekaištingos reputacijos**;
3) kurie nepateikė sveikatos patikrinimo išvados, patvirtinančios, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo.
4) kurie nenurodė gyvenamosios vietos;
5) kurie nepateikė ginklui įsigyti, registruoti reikalingų dokumentų ar informacijos arba pateikė sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus;
6) kurie neišlaikė egzamino Įstatymo nustatytais atvejais;
7) kurie neturi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančių sąlygų laikyti ginklą;
8) kuriems dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
9) kurie gyvena kartu su kitais asmenimis, kurie neatitinka įstatyme nustatytos nepriekaištingos reputacijos.
10) apie kuriuos policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
11) apie kuriuos Valstybės saugumo departamentas turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis Valstybės saugumo departamentas perduoda policijos įstaigai;
12) kurie neišklausė pilietinio pasipriešinimo kurso Įstatymo nustatytais atvejais.
* Įstatyme nurodoma, kad savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Savigynai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus.
** Kaip nurodoma įstatyme, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už Baudžiamajame kodekse numatyto tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą realiai paskirtos bausmės dydis viršija 6 metus laisvės atėmimo.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
