Vienas asmuo socialiniuose tinkluose pasakoja, kad po darbo pokalbio darbdavys pasiūlė kelias dienas ateiti į darbą. Gyventojas pasakoja, kad taip darbdavys tarsi tikrina, kaip žmogui seksis darbe.
„Darbdavys nori tave neapmokamai pratestuoti kelias dienas“, – rašė asmuo.
Vis dėlto gyventojas skundžiasi, kad nepamokamai dirba jau kelias dienas. Žmogus sako dvejojantis, ar verta tikėtis darbo sutarties.
Komentaruose žmonės dalinasi asmeninėmis patirtimis. Kai kurie pasakoja, kad po darbo pokalbio sulaukė panašaus pasiūlymo. Vienas gyventojas pasakoja, kad po kelias dienas trukusio „pasibandymo“, buvo priimtas į darbą, o už kelias dienas buvo sumokėta vėliau. Kiti sako, kad tai Darbo kodekso pažeidimas.
„Pratestavimas be sutarties dažniausiai yra nelegalus darbas“, – rašė vienas.
„Už tokius bajerius (juokelius – tv3.lt) tokias baudas išrašytų, kad mažai nepasirodytų“, – rašė kitas.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar tokie darbdavių pasiūlymai nepažeidžia Darbo kodekso.
Teisininkai įžvelgia nelegalaus darbo požymių
Komentuodama atvejį, teisininkė Edita Laumelė sako, kad tai nėra normali praktika. Taip pat teisininkė įžvelgia nelegalaus darbo požymių.
„Tiek darbo kodeksas, tiek kiti įstatymai numato, kad jeigu tarp darbuotojo ir darbdavio klostosi darbo santykiai, turi būti sudaroma darbo sutartis. Jos nesudarymas – tai vienas iš didžiausių nelegalaus darbo požymių“, – komentavo teisininkė E. Laumelė.
Jeigu darbdavys nori patikrinti, ar darbuotojas yra tinkamas, Darbo kodeksas numato susitarimą dėl išbandymo laikotarpio, sako E. Laumelė. Išbandymo laikotarpis gali trukti tris mėnesius. Teisininkė akcentuoja, kad susitarimas dėl išbandymo laikotarpio turėtų būti įformintas raštu.
„Atitinkamai tiek darbdavys, tiek darbuotojas gali tartis su kita šalimi, kad sudarydamos darbo sutartį, šalys susitaria ir dėl išbandymo laikotarpio. Didžiausias išbandymo laikotarpis yra trys mėnesiai“, – komentavo E. Laumelė
Advokatas Tomas Bagdanskis antrina E. Laumelei: „Tai praktika, kuri neatitinka Darbo kodekso ir jo taikymo praktikos.“ Anot advokato, tokie atvejai dažniausiai vertinami kaip nelegalus darbas.
Jeigu Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad asmuo kelias dienas praleido darbovietėje, atliko tam tikras funkcijas, tai pripažįstama nelegaliu darbu.
„Pabandymas traktuojamas kaip darbo santykių požymis, nes darbuotojas pradeda kurti minimalią vertę darbdaviui, jis pradeda atlikinėti funkcijas. Net ir neįrodžius atlygintinumo fakto, vis tiek laikoma, kad tai nelegalus darbas, nes darbo santykiai yra atlygintini“, – komentavo advokatas T. Bagdanskis.
Tačiau pasitaiko atvejų, kada darbuotojai kreipiasi dėl nelegalaus darbo, tačiau nustatoma, kad tai nėra nelegalus darbas.
„Darbdavys duoda atlikti praktinį ir teorinį testą. Kaip pavyzdys, yra buvę, kad užsienietis, norėdamas įsidarbinti vairuotoju, [sakė], kad galbūt buvo susiklostę darbo santykiai, kai darbdavys [paprašė] atlikti teorinį testą ir praktinį egzaminą: davė vairuoti autobusą.
Toks epizodas, kai tikrinu teorines ir praktines žinias, nėra traktuojamas kaip nelegalus darbas“, – aiškino teisininkas.
Kartais asmuo nori susipažinti su darbo pobūdžiu, suprasti, kokias funkcijas turės atlikti, kaip jam seksis. Vis dėlto, tokį pabandymą taip pat reikėtų protokoluoti.
„Jeigu vyksta stebėjimas, jis (darbuotojas – tv3.lt) funkcijų neatlieka, bet stebi. Paprastai tai trunka iki pusdienio, pagal protingumo kriterijų žiūrint“, – sakė advokatas.
„Pasibando“ nemokamai, o sumoka tik pasirašius darbo sutartį
Gyventojui pasidalinus šia patirtimi, kai kurie asmenys dalinosi asmeninėmis patirtimis. Vienas pasakojo, kad taip pat buvo gavęs panašų siūlymą: padirbo kelias dienas nemokamai, o pasirašius sutartį darbdavys už kelias dienas sumokėjo.
Teisininkė E. Laumelė pabrėžia, kad tokia praktika taip pat nėra gera: „Taip neturi būti.“
„Darbdaviui yra numatytos sankcijos, jeigu jis nevykdo įstatyme numatytų įsipareigojimų, nesudaro darbo sutarties, neįdarbina darbuotojo arba neteisingai deklaruoja darbą, kurį atlieka darbuotojas.
Tarkime, mažina darbo valandų skaičių, neapskaito darbo dienos, kurią jis dirba ir paskui moka vadinamais vokeliais arba juodais pinigais, kaip liaudis sako“, – komentavo teisininkė.
Nelegalų darbą vykdęs darbdavys užsitraukią baudą. Už pirmą nusižengimą bauda gali siekti nuo 2 iki 5 tūkst. Eur. Jeigu tai yra pakartotinis nusižengimas, bauda būna didesnė: nuo 5 iki 6 tūkst. Eur.
„Kaip matote, baudos nėra mažos. Iš tikrųjų, jos gana solidžios ir skatina darbdavius nenusižengti įstatymui“, – sakė teisininkė.
Su problema susiduria užsieniečiai
Teisininkė prisimena, kad panašūs atvejai anksčiau pasitaikydavo dažniau. Anot E. Laumelės, šiomis dienomis dažniausiai užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų šalių, susiduria su panašiomis situacijomis.
Teisininkė aiškina, kad kai kurie užsieniečiai neturi nuolatinio leidimo gyventi arba nėra susitvarkę kitų reikalingų dokumentų.
„Vis tiek atsakomybė kyla darbdaviui už nelegalų darbą, kadangi jis įdarbindamas darbuotoją privalo patikrinti darbuotojo turimus dokumentus, leidimus: ar jis turi leidimą gyventi, ar jis turi leidimą dirbti? Jeigu šios pareigos darbdavys neįvykdo, paaiškėjus, kad dokumentų ir leidimų darbuotojas neturi, vis tiek atsako darbdavys“, – pasakojo teisininkė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
