Lietuva vėl paragino Šiaurės Europos dujotiekį statysiančią kompaniją "Nord Stream" aplenkti Baltijos jūrą, kurios dugnu planuojama tiesti vambzdyną.
Tokią šalies poziciją kompanijos atstovams priminė Lietuvos aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys Vokietijos federalinės jūros ir hidrografijos agentūros surengtame JT Poveikio aplinkai vertinimo konvencijos šalių pasitarime.
Pasak AM pranešimo, "Nord Stream" negalėjo pateikti išsamių atsakymų į klausimus dėl Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo, teršimo sujudinant jūros dugno nuosėdas bei pačios jūros gamtinio jautrumo.
"Tik sugretinus ir įvertinus tinkamai išnagrinėtas galimas trasos alternatyvas, būtų įmanoma priimti sprendimą, kuri iš siūlomų trasos alternatyvų optimali poveikio aplinkai ir kitais aspektais", - susitikime Hamburge praėjusią savaitę sakė V.Auglys, trečiadienį pranešė ministerija.
Lietuvos atstovo pasisakymui pritarė Švedija ir Suomija, kurios pagal savo nacionalinę teisę turės išduoti statybos leidimus, nes dujotiekis planuojamas tiesti šių šalių ekonominiuose vandenyse. Susirūpinimą dėl dujotiekio maršruto reiškia ir Estija, Latvija bei Lenkija.
Susitikime dujotiekio statytojai pateikė naujausią informaciją apie numatomos trasos pakeitimus, planavimą, prasidėjusias ir būsimas leidimų gavimo procedūras Švedijoje ir kitose šalyse. Taip pat buvo pateiktas būsimos poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos projektas - parengus galutinius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, kiekvienoje Baltijos jūros regiono šalyje prasidės tarpvalstybinės konsultacijos bei viešieji svarstymai.
AM pranešime teigiama, jog visų pasitarime dalyvavusių šalių ekspertai pažymėjo, kad "Nord Stream" pateikta informacija daugeliu aspektų dar neišbaigta, todėl galima prognozuoti, kad tarpvalstybinės konsultacijos su Baltijos jūros šalimis gali užtrukti, taip pat gali vėluoti Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos leidimų išdavimo procedūros.
Prieš dvi savaites Europos Parlamento Peticijų komitetas, gavęs Lenkijos ir Lietuvos piliečių bei nevyriausybinių organizacijų inicijuotas peticijas, po kuriomis pasirašė daugiau nei 28 tūkst. ES piliečių, 18 NVO ir tarptautinių organizacijų atstovų, surengė svarstymus apie Šiaurės Europos dujotiekio poveikį aplinkai ir jo strateginę reikšmę.
Rusijos dujų milžino "Gazprom" kartu su vokiečių partneriais valdomos "Nord Stream" planuojamas 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungtų Vyborgą netoli Sankt Peterburgo su Vokietijos miestu Greifsvaldu. Pirmoji dujotiekio šaka, kurios pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.
