Vakar Valstybinėje miškų tarnyboje ietis kryžiavo Aplinkos ministerijos valdininkai ir visuomeninės organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai – buvo ginčijamasi, kiek iš tikrųjų mūsų šalyje yra vilkų. Nutarė, kad yra mažiausiai 292 pilkiai, o tai 84 daugiau negu 2013 metais, kai buvo vykdyta jų apskaita. Tačiau tiek medžiotojai, tiek žemdirbiai šiais skaičiais netiki teigdami, kad vilkų daroma žala rodo mažiausiai dukart didesnę šių plėšrūnų populiaciją.
Ministro reveransai
2013 metais daryta vilkų apskaita sukėlė nemažą rezonansą. Buvo pasakyta, kad minimali vilkų populiacija – 208 gyvūnai. Toks Aplinkos ministerijos (AM) paskelbtas skaičius šokiravo ne tik pačios AM darbuotojus, bet ir mokslininkus, mat anksčiau vilkų būdavo priskaičiuojama gerokai daugiau.
„Pagaliau turime objektyvius duomenis apie vilkų populiacijos dydį. Galiu užtikrinti, kad ši apskaita – tiksliausia. Pirmiausia dėl to, kad ji buvo vykdoma ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose. Rezultatus apibendrino kompetentinga mokslininkų ir miškininkų komisija. Visą procesą stebėjo ir suklysti ar nuklysti neleido nevyriausybinių organizacijų atstovai“, – tada kalbėjo tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Tiesa, ministerijoje šnabždėtasi, kad „minimalią populiaciją“ savo ranka parašė pats ministras, taip bandydamas gerintis ant šaligatvių užaugusiems ir tikros gamtos nemačiusiems asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovams, kurie guldo galvas norėdami išsaugoti neva Lietuvoje nykstančią vilkų populiaciją. O šnabždesiai turėjo pagrindą: per apskaitą medžiotojai privačiuose miškuose aptiko 132 vilkų pėdsakus, miškininkai valstybiniuose miškuose – dar 222. Kaip atsitiko, kad šių skaičių suma virto 208?
Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Linas Balčiauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad vilkų apskaita paprastai vyksta tik 20 procentų visos teritorijos. „Dar 1964 metais išleista rekomendacija, kaip apskaičiuoti vilkų populiaciją, ja ir naudojamasi“, – sakė pašnekovas, tačiau nedrįso svarstyti, kiek apskaitos rezultatai iš tiesų atitinka tikrovę.
Galima spėti, kodėl V.Mazuronis nukėlė kepurę prieš visuomenininkus – 2008 metais jie prie ministerijos padėjo du gedulo vainikus ir uždegė žvakes 30-čiai vilkų, kuriuos per sezoną buvo leista nušauti. Europos Sąjungoje vilkai yra saugomi Berno konvencijos. Tačiau Baltijos šalys turi teisę reguliuoti jų populiaciją. Lietuva yra įsipareigojusi išsaugoti mažiausiai 250 vilkų.
Galimos ministro gudrybės atsiskleidė tik baigiantis 2013-iesiems. Gruodžio viduryje AM paskelbė: „Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, atsižvelgdamas į patikslintus vilkų apskaitos rezultatus, mokslininkų pateiktas rekomendacijas ir vilkų daromos žalos pasiskirstymą, padidino vilkų medžioklės limitą 2013–2014 m. medžioklės sezonui iki 33 individų. Anksčiau ministras buvo nustatęs 21 vilko kvotą.“ „Kai kuriose apskrityse leistinas sumedžioti vilkų skaičius buvo pasiektas labai greitai – vos per 2–3 savaites, tačiau iš savivaldybių ir toliau gaudavome daug nusiskundimų dėl vilkų daromos žalos. Mokslininkai patikslino vilkų apskaitos rezultatus, ir pagal juos pakoregavome medžioklės limitą“, – aiškino V.Mazuronis. Tačiau kokie tie mokslininkų „patikslinti“ vilkų apskaitos rezultatai, viešai taip ir nebuvo pranešta. Nes jų ir negalėjo būti – naujos apskaitos paprasčiausia nebuvo.
Medžioja mažai, bet vilkų nedaugėja
Sovietiniais metais vilkai buvo medžiojami ištisus metus, už juos buvo mokamos premijos. Taigi medžiokliai buvo suinteresuoti pilkio kailiu. Medžiojant su vėliavėlėmis, būdavo atvejų, kai vienu metu pavykdavo pakloti 10–12 vilkų. Keista, tačiau vilkų populiacija taip ir neišnyko. Statistikos duomenimis, 2010 metais jų Lietuvoje buvo priskaičiuota 739, nušauta 37. Tiesa, šį skaičių bandyta tikrinti – girdi, tai pačių medžiotojų padidinta statistika, norint gauti didesnius vilkų sumedžiojimo limitus.
Tačiau štai nuo 2011-ųjų pastebimi statistiniai paradoksai. AM duomenimis, tais metais šalyje buvo aptikta 300 vilkų, 40 sumedžiota, 2012 metais – 250 vilkų ir 50 sumedžiota, 2013 metais – 208 vilkai ir 31 sumedžiotas. Pernai sumedžioti 36 vilkai ir 2 žuvo eismo įvykiuose. Žinant, kad vilkė atveda vidutiniškai 4–6 vilkiukus, kyla pagrįstas klausimas: kodėl Lietuvoje vilkų ne gausėja, o mažėja?
Šį klausimą uždavėme prieš kelis metus daktaro disertaciją tema „Aplinkos veiksnių įtaka vilkų populiacijai Lietuvos miškuose“ apsigynusiai Renatai Špinkytei-Bačkaitienei. „Na, nemažai nušauna brakonieriai, dalis patenka į kilpas, žūva po automobilių ratais. Didesnė vados dalis dėl įvairių priežasčių neišgyvena, lieka, sakykime, tik du vilkiukai“, – bandė svarstyti mokslininkė. Pabandžius svarstyti kitaip (sakykime, kad iš 300 vilkų populiacijos 100 patelių užaugina po du vilkiukus), R.Špinkytė-Bačkaitienė atsakymo, kodėl nedidėja vilkų skaičius, taip ir nesurado.
„Valstiečių laikraščio“ pašnekovas L.Balčiauskas taip pat negalėjo atsakyti į tokį klausimą. Paklaustas, gal tada verta suabejoti vilkų apskaita, gal jinai falsifikuojama, skubėjo atitarti: „Aš taip nesakiau“.
Tiesa, R.Špinkytė-Bačkaitienė netiesiogiai pripažino, kad vilkų apskaitos – tai mažų mažiausia fikcija. „Pagal vilko pėdas nustatyti, kiek praėjo vilkų neįmanoma – jie eina pėda pėdon. O jeigu dar vilkų praeita per sniege šerno paliktą brydę, niekas nepasakys, ar grobį sekė vienas, ar devyni“, – sakė pašnekovė.
„Visoje Europoje, net Vakarų šalyse vilkų pastaruoju metu gerokai padaugėjo“, – teigė L.Balčiauskas ir stebėjosi, kodėl Lietuvoje yra priešingai. Jo teigimu, tokia keista situacija stebisi ir Latvijos, Estijos kolegos. Jiems keista, kad Lietuvoje atsirado „vilkų problema“, kurios iš tikrųjų nėra. Latvijoje vilkų šaudymo kvota – 200–250, estai juos taip pat šaudo. Baltarusijoje jų kasmet patiesiama apie 400–600. Beje, Latvijoje galioja principas – jei vilkų sumedžiojama daug, vadinasi, didelė ir populiacija. Skirtingai nei Lietuvoje, kaimynai apie galimą vilkų gausą sprendžia tirdami nušautus plėšrūnus – tokia apskaita galbūt net tikslesnė negu ieškant pėdsakų. Beje, apie tokį principą savo disertacijoje rašo ir R.Špinkytė-Bačkaitienė.
Nuostoliai – milžiniški
Nuo 2013 m. spalio 1 d. Lietuvoje jau atlyginama vilkų ūkiniams gyvūnams padaryta žala. Lėšos žalai atlyginti skiriamos iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Ši žala apskaičiuojama pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. Numatyta, kad vilkų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 dienas nuo tos dienos, kai seniūnija gavo gyvūnų savininko, valdytojo ar naudotojo prašymą. Žala nustatoma įvertinant vilkų papjauto ar sužaloto ūkinio gyvūno rūšį, svorį ir gyvojo svorio praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą.
Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vadovas Algirdas Bansevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad vietos ūkininkai pastaruoju metu ypač kenčia nuo vilkų: „Sangrūdos, Akmenynų, Liubavo seniūnijose vilkai jau tapo tragedija, jų populiacija labai padidėjo ties siena su Lenkija.“ Vyras minėjo, kad pernai į savivaldybę buvo atvykę AM ir „Baltijos vilko“ atstovai, pastarieji bandė kaimo žmonėms aiškinti, kaip apsisaugoti nuo vilkų – neva reikia tiesti specialias tvoras.
„Kaimas išjuokė miestiečius, neišmanančius, nei kas yra gyvulys, nei kas yra vilkas, nei kas yra tvora“, – vilkų globėjų vizitą prisiminė A.Bansevičius. Jo teigimu, vilkas – gudrus žvėris, gyvulį aptvare jis gali vaikyti tol, kol jis peršoks tvorą, o tada sudoroti. „Kalbėjausi su vienais medžiotojais, norėjusiais nušauti vilką. Jie buvo nusipirkę ožį – pririšo prie medžio ir manė, kad prie mekenančio gyvulio prisliūkins vilkas. Pastangos buvo bevaisės – vilkas ne toks kvailas“, – dar vieną nutikimą minėjo A.Bansevičius.
Pernai Kalvarijos savivaldybėje vilkų grobiu tapo 19 galvijų prieaugio ir 11 avių. Ūkininkams savivaldybė sumokėjo 16,9 tūkst. litų. „Paradoksas: valstybė medžiotojams neleidžia medžioti vilkų, o už jų padarytą žalą moka ne valstybė, bet tie patys medžiotojai“, – A.Bansevičius sakė, kad aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa formuojama iš medžiotojų mokamų mokesčių.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai vilkai sudraskė 706 ūkininkų augintinius – buliukus, telyčaites, avis, ėriavedes, ožkas, karves. Kiek kaimo žmonėms dėl patirtų nuostolių išmokėta kompensacijos, informacijos nėra. Galima spėti, kad, turint omenyje Kalvarijų savivaldybės ūkininkams išmokėtas lėšas, bendra praėjusiais metais ūkininkams vilkų padaryta žala turėtų būti ne mažesnė kaip 400 tūkstančių litų.
Beje, paradoksali situacija Šilutės rajono savivaldybėje. Nors miškų urėdijos teritorijoje, kurią sudaro 50 tūkstančių hektarų miškų, vilkų neužfiksuota, vietos ūkininkai praėjusiais metais neteko net 18 augintinių.
Mokslininkų skaičiavimais, vienas vilkas per metus suėda 500–800 kilogramų grobio. Jei sutiksime, kad Lietuvoje dabar yra mažiausiai 200 vilkai, jie per metus suryja 100–160 tonų grobio.
Juokiasi iš Lietuvos
Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad šiuo metu fiksuotas minimalus vilkų skaičius – 292, neatspindi realybės: „Jų yra kur kas daugiau. Paklaida atsiranda ne vien dėl sudėtingos skaičiavimo metodikos. Antai šiemet vykdant apskaitą jai nebuvo idealių sąlygų – sniego, taigi dalis vilkų liko nepastebėta.“
Paklaustas, kaip paaiškinti situaciją Estijoje, kur per paskutinį dešimtmetį kasmet sumedžiojama vidutiniškai po 150, o Latvijoje – iki 250 vilkų, bet vilkų populiacija nemažėja, E.Tijušas sakė tokį klausimą uždavęs ir „Baltijos vilko“ atstovams. Tačiau atsakymo taip ir nesulaukęs. Pasak pašnekovo, kaimyninėje Baltarusijoje vilkai ne medžiojami, o paprasčiausiai naikinami – kasmet iki 600 vienetų. O populiacija taip pat nemažėja. „Latviai Lietuvą jau vadina vilkų rezervatu ir juokiasi iš vykdomos vilkų apsaugos programos“, – teigia E.Tijušas.
Beje, prieš keletą metų asociacija „Baltijos vilkas“ teismo keliu bandė panaikinti aplinkos ministro įsakymą, reglamentavusį vilkų medžioklės limitą. Tada AM teismui pristatė 2012 m. medžiojamų (limituojamų) žvėrių apskaitos suvestinę, iš kurios buvo matyti, kad iš viso Lietuvos teritorijoje suskaičiuoti 976 vilkai.
