Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad prezidentė taip pat pasirašė dekretą, kuriuo priimtas žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsistatydinimas nuo gegužės 14 dienos.
G. Surplio kandidatūrą premjeras Saulius Skvernelis prezidentei pristatė pirmadienį.
37-erių G. Surplys iki 2017 metų pradžios, kai tapo viceministru, yra dirbęs prezidentės D. Grybauskaitės kalbų rašytoju, užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėju, Lietuvos karo akademijos dėstytoju. Jis su „valstiečiais“ kandidatavo į Seimą 2016 metų rinkimuose, 11 metų dirbo vyresniuoju komunikacijos vadovu viešoje įstaigoje Jungtinis techninis sekretoriatas.
G. Surplys Lietuvoje yra studijavęs politikos mokslus, o Jungtinės Karalystės Birmingemo universitete – diplomatiją.
B. Markauskas apie atsistatydinimą paskelbė balandžio pabaigoje, sulaukęs kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių.
tv3.lt primena, kad G. Surplys žurnalistams teigė, kad tapęs ministru stengtųsi, jog žemės ūkis Lietuvoje būtų modernus, o gyvenimas kaime taptų madingu.
„Turime ieškoti galimybių, kad žemės ūkis mūsų būtų modernus. Kalbu apie žemės ūkio modernizavimą, naujų rinkų paiešką. Taip pat kalbu apie kaimo plėtrą. Mes labai smarkiai turime padirbėti su priemonėmis ir įvaizdžiu, kad vėl būtų madinga gyventi kaime“, – sakė G. Surplys.
Jo teigimu, jeigu taptų žemės ūkio ministru, pagrindinis jo iššūkis bus derybos dėl vienodų tiesioginių išmokų žemdirbiams iš Europos Sąjungos (ES).
„Mums labai svarbu užsitikrinti, kad Europos Sąjungos sąlygos tiems žemdirbiams, kuriems Lietuvos žemės ūkis yra garbės reikalas, būtų kuo palankesnės. Tai pirmasis ir svarbiausias prioritetas“, – kalbėjo G. Surplys.
Jis tvirtino, kad pats jokių sąsajų su žemės ūkiu neturi.
„Aš esu nanoūkininkas, turiu aštuonis arus, ant kurių ir gyvenu, ir čia yra visos mano sąsajos su žemės ūkiu. Aš labai tikiu, kad profesionalas ministras, tai pirmiausia turi būti profesionalas vadybos, diplomatijos ir politikos srityje“, – teigė G. Surplys.
