Lietuvai Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant septintus metus, pasigirsta vis daugiau nuomonių apie buvimą ES naudą ir neigiamybes. Vienų vertinimais, ES – Lietuvos stabilumo garantas, kitų – tautiškumą, valstybės identitetą ir jokios naudos neduodantis darinys.
Socialinių mokslų daktarė buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė vienu iš narystės ES privalumų įvardino atsivėrusį pasaulį, žmogaus teisių užtikrinimą. M. Starkevičiūtė pažymėjo, kad bendras įmokų ir išmokų balansas Lietuvos atžvilgiu yra teigiamas. Jos turimais duomenimis, nuo 2004 iki 2009 metų Lietuvos gyventojų perkamoji galia padidėjo nuo 51 iki 60 proc. ES vidurkio, kai tuo tarpu turtingesnių šalių realios pajamos sumažėjo.
„Vadinasi, ta parama buvo paskirstyta tokiu būdu, kad neturtingoms šalims gyvenimas augtų“, – ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje „Kas Lietuva būtų be Europos?“ – kalbėjo M. Starkevičiūtė.
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas teigė, kad buvimas ES vienareikšmiškai naudingas: būnant ES atsiranda daugiau galimybių laisvai judėti, socialinių garantijų, įsidarbinti. Kita vertus, politiko teigimu, jeigu Lietuva nebūtų ES, apskritai nebūtų dabartinės Lietuvos valdžios.
„Žmonės identifikuotų visišką šios valdžios impotenciją. Biudžetas Lietuvoje balansuojamas ir renkamas pusė – iš mūsų uždirbtų pinigų, likusi pusė – dalinama į dvi dalis: viena iš kreditų, kita iš ES pinigų. Tie pinigai labai palaiko šitą valdžią būti prie valdžios. Jeigu nebūtų šitų pinigų, reikėtų suktis kitais“, – sakė V. Uspaskichas.
Europarlamentaras patikslino, jog buvimas ES padeda šiai valdžiai joje būti, nes jai reikia mažiau dirbti, daryti ryžtingų veiksmų, iš ES sulaukiama didelio finansinio palaikymo. Tokiu būdu sukuriamas įspūdis, kad tai padaro valdžia, nors tai – bendrijos sukuriama gerovė.
V. Uspaskichas teigiamai įvertino ES skleidžiamas ekologijos, demokratijos, technologinio pažangos idėjas, kurias perima ir Lietuva.
Tuo tarpu Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas įžvelgė neigiamą ekonominę buvimo ES pusę. Anot jo, Lietuva įstojusi į ES prarado galimybę imti muitus kaip instrumentą savo ekonominėje erdvėje reguliuoti importą, eksportą, buvo prarasta laisvė taikyti akcizus, turime vadovautis ES nustatytu minimaliu pridėtinės vertės mokesčiu, kyla grėsmė nacionalinės valiutos išlikimui, žemės ūkiui, lietuviai priversti mokėti įmokas skandinavų bankams, o ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas Lietuvą iš elektrą eksportuojančios šalies pavertė importuotoja.
„Žinote, kas merginą vaišina, tas ją ir šokdina“, – metaforiškai Lietuvos situaciją ES nusakė R. Paulauskas.
Kiek nuosaikesnės nuomonės laikėsi filosofas Krescencijus Stoškus. Jo vertinimu, sunku palyginti, kiek mūsų gyvenimas priklauso nuo ES pastangų ir kiek nuo valstybės vadovybės.
„Atrodo, pernelyg įsiaistrinome, kad reikia arba paneigti Europą, arba atvirkščiai, Europą iškelti kaip vienintelį išsigelbėjimo būdą. Reikėtų atskirti tą istorinę problematiką nuo dabartinės politinės konjunktūros. Tai ta dabartine politine konjunktūra labai sunku vienareikšmiškai įvertinti priklausymo–nepriklausymo rezultatus. ES yra tokia, kokios yra Europos šalys, kurios tą sąjungą sukūrė. Civilizacija atsirado iš šalių, o ne iš ES. Dabar nevyksta tas procesas, apie kurį manyta, kad ES, išmesdama pinigus, pakeis žmonių gyvenimo būdą. Pinigus labai lengvai suvirškins, o kultūrinė tradicija lieka šimtmečius. Bijau, kad Lietuva savo kultūrines ambicijas ir galias galės įrodyti ne per tokius debatus, kiek čia mes esame priklausomi nuo valdžios ar institucijų, bet kiek apskritai galėsime pakeisti savo gyvenimo būdą, o tas gyvenimo būdas išreiškiamas žodžiu „civilizuotas“. Tai paramai, kurią gauname iš ES, nesugebame sukurti adekvačių civilizuotumo formų“, – dėstė filosofas.
