krescencijus stoškus

Visuomenininkai rinks parašus dėl įstatymo pataisų, kurios ribotų alkoholio pardavimą ir reklamą. Iniciatyvinę grupę antradienį įregistravo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Parašų lapai „Už blaivią“ pasivadinusiems visuomenininkams bus įteikti pirmadienį, o parašus pristatyti jie turės iki gegužės 14 dienos. Norėdami pataisų projektą pateikti Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. parašų.

„Padėtis pasidarė sunki ir įtempta dėl tautos likimo. Visi žino, koks yra atotrūkis tarp visuomenės ir valdžios institucijų. Bandome pakviesti valdžią apsidairyti ir pamatyti, kas vyksta Lietuvoje“, - Seimo spaudos konferencijų salėje kalbėjo filosofas Krescensijus Stoškus. Jis teigė neretai išgirstąs klausimą, ar politikai turi laiko išeiti iš savo valdžios viršūnių. „Ar jie susitinka su žmonėmis? O jeigu šnekasi, tai su kuo jie šnekasi, nes iki šiol nesupranta, kokia yra padėtis Lietuvoje.

Vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos salė Kaštonų gatvėje buvo sausakimša-beveik 300 žmonių susirinko į grupės Lietuvos valstybės piliečių surengtą konferenciją „Už valstybę – be melo“. Vasario 9-oji diena konferencijai parinkta neatsitiktinai, būtent šią dieną minimos 1991 metais įvykusio Lietuvos piliečių plebiscitо 23-iosios metinės.

Šiandien spaudos konferencijoje „Požiūris į Romeo Castellucci spektaklį: krikščioniškas, reklaminis, meninis (...)?“ filosofas Krescencijus Antanas Stoškus, tapytojas Aloyzas Stasiulevičius, dirigentas  Saulius Sondeckis ir teatrologas, teatro festivalio „Naujoji dramos akcija“ įkūrėjas Audronis Liuga susitiko diskusijai. Joje savo srities specialistai bandė atsakyti į amžiną klausimą šiuolaikiniame mene – kas yra menas ir kur yra moralinės ribos jame.

Dvylika šalies visuomeninės veikėjų, mokslininkų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir siūlo grąžinti į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įstatymų projektus, kurie leistų Lietuvos piliečiams dalyvauti valdant savo šalį. Seimo pirmininkės prašoma  imtis veiksmų, kad šalies įstatymuose būtų įtvirtintos realios piliečių galimybės surengti referendumą, įgyvendinti kitas įstatymų leidybos iniciatyvas.

Viešai svarstant Menų tarybos įstatymo projektą ieškoma būdų užtikrinti, kad geriausi kultūros ir meno projektai gautų geriausią finansavimą, tačiau neslepiama, kad realybėje tai būsią sunku pasiekti, nes Lietuvoje demokratinė tradicija nesanti labai brandi. Filosofas prof.

Žinomi šalies kultūros ir mokslo veikėjai antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerial...

Lietuvai Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant septintus metus, pasigirsta vis daugiau nuomonių apie buvimą ES naudą ir neigiamybes. Vienų vertinimais, ES – Lietuvos stabilumo garantas, kitų – tautiškumą, valstybės identitetą ir jokios naudos neduodantis darinys. Socialinių mokslų daktarė buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė vienu iš narystės ES privalumų įvardino atsivėrusį pasaulį, žmogaus teisių užtikrinimą.

Lietuvoje dar nėra susiformavusi protesto kultūra. Dėl protesto kultūros nebuvimo užkertamas kelias tikrajai demokratijai ir pilietinės visuomenės susiformavimui. Pastaraisiais metais Lietuvoje padažnėjo protesto akcijos, į gatves pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo išėjo medikai, pareigūnai, smulkieji verslininkai ir netgi inteligentai.