„Sunaikinom raudonus bolševikus, sunaikinsim ir šešiaspalvius“, – tokie žodžiai lydėjo LGBT vėliavos prie Seimo sudeginimą.
Tai įvykdė dažnai įvairiuose protestuose sutinkamas, visuomenininku prisistatantis Raimondas Šimaitis.
Protestuoja ne pirmą kartą
Jis tokį pat viešą pasirodymą surengia ne pirmą kartą. Šimaitis birželio 8-ąją vėliavą padegė ir per LGBT eitynes taip pat netoli Seimo. Tiesa, prokurorai ikiteisminį tyrimą nutraukė. O pats R. Šimaitis tada pridūrė, kad atliko meninį pasirodymą „Spalvos sušildo“.
„Gamtoje turi būti harmonija ir pusiausvyra. Jie siekia sugriauti prigimtinę šeimą, įnešti sumaištį, o Lietuvai tai yra per didelė prabanga, nes Lietuva ir taip yra nykstanti valstybė“, – aiškino protestuotojas.
Netoli Seimo prie Martyno Mažvydo bibliotekos praėjusią savaitę susirinko maždaug pora dešimčių protestuotojų. Visus juos ten paskatino ateiti Seimo narių ginčai dėl Civilinės sąjungos ir svarstymai, ar reikia projektą įtraukti į paskutinio pavasario sesijos posėdžio darbotvarkę.
„Čia yra gerai apgalvota strategija. Iš pradžių civilinė santuoka, paskui atsiras vaikai. Vaikų kadangi negimdo, pradės tuos vaikus įvaikinti, nes neva tai jų teisė“, – tikino R. Šimaitis.
Ir nors parlamentarai nusprendė atidėti Civilinės partnerystės klausimą ateičiai, būrys protestuotojų vis tiek susirinko prie Seimo:
„Ne tik prieš Civilinę sąjungą, prieš šituos banditus, kurie mus veda į pilietinį karą. Čia yra banditai.“
„Atėjau palaikyti žmonių mitingą prieš vienalytes santuokas, šiuo momentu tai neaktualu, mūsų valstybė nyksta, žmonių kuo toliau tuo mažiau, o valstybė be žmonių neegzistuotų.“
„Partnerystės įstatymas – tai yra Lietuvos genocido įteisinimas.“
„Nežiūrint to, kad pranešė, kad lyg tai nieko nebus, mes vis dėl to nusprendėm, kad reikia piketuoti, pasakyti: taip paprastai tokie dalykai nepraeis“, – kalbėjo Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Dagys.
Vasaros pradžioje sostinės Gedimino prospektu žygiavę LGBT bendruomenės nariai piktinasi, kodėl prie Seimo jau ne pirmą kartą dega jų simbolika.
„Tokių reiškinių daugėja Lietuvoje, Vilniuje. Noriu visiems priminti, kad ne taip seniai buvo padegtas mūsų ofisas. Aš tikiuosi, kad policija ir prokuratūra suras savyje noro ir drąsos patraukti šitą asmenį atsakomybėn pagal tinkamą straipsnį“, – ragino Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Kaltina socialdemokratus
O protesto dalyviams vėliavos deginimas neatrodo blogas pavyzdys, aiškina, kad ir kai kurie LGBT dalyviai ne geresni.
„Vienas parado dalyvis birželio 8 sumušė Šeimų sąjūdžio atstovą, tai galbūt atsakas į tai. Ne, ne per piktai“, – priminė protesto dalyvis.
„Nesu gyvenime sudeginęs nė vienos vėliavos, tai yra sąmoningas veikimas, įžeidinėjimas tų, kurie tau nepatinka“, – įsitikinęs Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.
O Seime per paskutinį pavasario sesijos posėdį aistros toliau virė. Laisviečiai negailėjo kritikos socialdemokratams, kurie esą nepalaikė Laisvės partijos iniciatyvos įtraukti Civilinės sąjungos klausimo į paskutinį pavasario sesijos posėdį.
„Socialdemokratai dėjo į krūmus ir pasislėpė Šventosios paplūdimyje, kur jie švenčia šventes. Paaiškindami, kad viskas dėl Landsbergio. Bėgi nuo savo programos, randi visada pasiteisinimų. Tą „socdemai“ ir padarė: dėjo į krūmus“, – tvirtino Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Ragina neskubėti
„Turėtų atsiprašyti, kiekvienas turim nuomonę, kiekvienas mato situaciją iš savo kampo. Tokių rimtų įstatymų negalima priimti paskutinę posėdžių dieną. Mes paprasčiausiai pareiškėme, kad šitame turguje nedalyvausim“, – aiškino socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Kodėl opozicija turėtų dalyvauti valdančios daugumos vidiniuose mainuose, prekybose“, – retoriškai klausė E. Gentvilas.
Nors, pasak laisviečių, Civilinės sąjungos projektas gali į Seimo darbotvarkę sugrįžti bet kada, kiti parlamentarai mano, kad vėl imtis šio klausimo Seimas galėtų tik po rinkimų, nurimus visoms aistroms.
„Civilinė sąjunga reikalinga tam, kad 2 tos pačios lyties žmonės, kurie gyvena kartu, galėtų apiforminti savo santykius ir gauti tas pačias teises, kaip ir heteroseksualūs žmonės“, – teigė V. Simonko.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai galėtų kurti bendrą dalinę nuosavybę, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
