Laidoje interviu davė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Donaldas Trumpas vienašališkai ir netikėtai nuėmė sankcijas Rusijai dėl dyzelino. Visi supranta dėl ko, Amerikoje trečdaliu pabrangęs dyzelinas, nuo prieškrizinio lygio. Ar tai nedaroma Ukrainos saugumo sąskaita?
A. Romanovkis: Vienareikšmiškai, bent jau viešosios retorikos prasme tai tikrai kenkia saugumo situacijai. Vis dėlto, D. Trumpo retorika, net ne veiksmai, o pati retorika įtakoja vienokius ar kitokius veiksmus.
Be abejonės, žinodami Rusijos elgseną, ji yra pagrįsta tuo, kad jei ji mano, kad jos oponentas daro jai nuolaidą, tai skatina dar didesnę agresiją. Čia, tikriausiai, didžiausia rizika.
Kaip bus realybėje? Ar išvis Rusija turi galimybę eksportuoti? Čia gali būti dar vienas rusų blefas, kai jie bando pažadėti tai, ko iš tikrųjų neturi. Kaip ir dalinai tam tikras D. Trumpo blefas, kai žada, kad kažką jo rinkėjai gaus.
Prisiminkime pažadus šimtais procentų kelti muitus – kuo visa tai baigėsi? Vieną dieną pakelia, kitą dieną atšaukia. Dėl to aš manau, kad reikia žiūrėti į realią situaciją Ukrainoje, realią JAV paramą.
Jei būtų pasiektos energetinės paliaubos: neatakuojama energetinė infrastruktūra tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje, dyzelino sankcija būtų sušvelninta. Ar tai galėtų atsiliepti mūsų situacijai, mūsų kuro kainoms?
A. Romanovskis: Aš abejoju. Pačios energetinės paliaubos yra naudingos ir Ukrainai, nes Ukraina žengia į žiemą ir nemažai kalbų, kad tai gali būti viena sudėtingiausių, jei ne sudėtingiausia žiema.
Toks variantas tikrai nebūtų pats blogiausias, gal kaip tik būtų geriausias. Vis dėlto, jei dėl energetinių objektų atakų Rusijoje kenčia Rusijos ekonomika, tai dėl energetikos objektų Ukrainoje atakų kenčia pirmiausia Ukrainos žmonės.
Čia, tikriausiai, yra ta kaina, kurią ukrainiečiai sutiktų sumokėti – neatakuodami Rusijos naftos perdirbimo įmonės, kad jų gyventojai galėtų atsikvėpti.
Ar tai paveiktų mūsų situacija? Abejotina, nes vis dėlto, nemaža dalis mūsų kainų kylimo yra susijusi su JAV ir Irano karu ir Hormūzo sąsiaurio uždarymu.
Akcizo mažinimas ne sprendimas
Koalicijos partneriai nesusitaria, ką daryti dėl kuro kainų. Ar reikėtų mažinti akcizą?
A. Romanovskis: Nėra vieno verslo bendruomenės balso, nes verslo bendruomenė yra tuo pačiu ir vartotojai, verslininkai, kurių verslas nepriklauso nuo kuro kainų. Čia negalima bendravardiklinti.
Bet aš sakyčiau, kad pagrindinis bendras klausimas būtų – jei turi tokią įtampą dėl biudžeto formavimo, iš kur gausi pajamų, jei tam tikras pajamas mažinsi? Reikia pripažinti, kad iš akcizo valstybė dabar užsidirba. Pakilusios kainos atneša daugiau PVM ir atsisakymas pajamų yra dviprasmiškas.
Yra nuomonė, kad su tokiais akcizais išvežame pinigus iš Lietuvos. Ar reiktų akcizus mažinti, kaip daro lenkai?
A. Romanovskis: Jūs įsivaizduokit, lenkai dvigubai sumažino PVM. Mes kalbame apie kosmines sumas. Jei mes kalbame, kad trūksta pinigų dabar, nieko nesumažinus trūksta pinigų mokytojams, sveikatos sistema visiškai braška, pajamos neauga – tai dvigubai sumažinus kuro PVM turėtume pilnai praskolinti Lietuvą, norėdami bent tame pačiame išlaidų lygyje likti.
Beveik nė viena Europos Sąjungos šalis neina tokiu keliu, Lenkijos pavyzdys yra labiau išimtis iš taisyklės.
Ar bijote 3,8 proc. valstybės biudžeto deficito, ar su juo viskas tvarkoje?
A. Romanovskis: Man tikrai yra neramu dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis, ir tai yra absoliutus prioritetas visų politinių partijų, išlaikyti gynybos finansavimą. Tai yra taškas. Tuo pačiu, vyriausybė ateina su labai įspūdingai pažadais demografijos srityje, kur šimtamilijoninis paketas.
Dar daugiau – aš girdžiu, kad 3,8 proc. bus tada, kai kitos pozicijos biudžete bus nurėžtos. Negaliu prognozuoti, kol nematėme galutinių skaičių, bet tai tikrai neramina.
Šnektelėkime apie migraciją. Užsidarė kvota žmonėms, kurie nori čia atvažiuoti dirbti. Padėjote ant stalo skaičius: šiemet iki 150 mln. minuso, jei laikomės griežtos migracinės politikos ir jei kitais metais nieko nedarome su kvota, prarandame pusę milijardo. Jūs siūlote apskritai atisakyti kvotos?
A. Romanovskis: Mes ne kvailiai esame, mes suprantame, kokioje šalyje norime gyventi. Šiais laikais, matant, kas vyksta pasaulyje, reikia derinti ekonominį augimą su saugumo ar valstybės stabilumo, visuomenės stabilumo užtikrinimo tikslais.
Mes tik sakome, kad objektyvi situacija yra, kad migrantai, patinka mums, nepatinka, sudaro labai reikšmingą dalį mūsų ekonominio augimo. Lietuvos Bankas yra paskaičiavęs, kad per pastaruosius penkis metus pusė mūsų ekonomikos augimo ateina iš trečiųjų šalių piliečių, kurie dirba čia. Ar tai būtų Ukrainos pabėgėliai, ar tai būtų kokie nors vairuotojai iš Indijos arba kitų šalių.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
