Tai tas mentalitetas ir neleis perorientuoti jokių struktūrų. Viskas ant vieno ir to paties kurpalio kurpta - tingaus prosocialistiškai nusiteikusio „tiligento“ supratimo ir įpročių. Jokių reformų geriau ir nesiūlyti - geriausiu atveju būsi tik nesuprastas.

Bet Suomija palaiko šiuo metu gerus santykius su Rusija, ir tikriausiai nelaiko NATO išganytoju. Žiūrint į praeitį, nereikia pagal ją iškreipti realią ateitį, kurį nebūtinai turi sutapti su praeitimi.

Norite pasakyti - Rusijos? ------------
-------
"1721 m., po Šiaurės karo visos švedų valdytos estų ir latvių žemės pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Buvusi švedų Estijos provincija tapo Estliandijos gubernija, o Livonijos provincija – Lifliandijos gubernija."

Ne Suomijos kaimynystė yra Estijos lyderiavimo priežastis.

Nuo "Piliečių santalkos", kaip ir nuo Sąjūdžio, į kairę ir į dešinę lieka tuštumos. Todėl ji ir nekelia pasitikėjimo.

Tikrai neblogai.

Keli pastebėjimai.

1. Būtų geriau, jei čia švystelėtų bent akimirką prezidento Reigano (1981-1989) ir premjerės Thather (1979-1990) duetas. Rašiau čia 2007-07-07 07:20:13:
"EPOCHA - tai Reagan ir Thatcher. Jie per "antreprenerio" atgimimą išvystė savo šalis ir paliko uodegoj ir suskaldymui sovietų Sąjungą....".

Žiūrėkite istoriją: 1979, 1981 metai. Tik lenkijos Solidarumas atsigauna. Lietuvoje dar gūdi tyla...Ir amerikono V.Adamkaus, ir autoriaus tekstuose to nesimato.

2. Estijos pavyzdys. Ką sakė ne kartą istorikas E.Gudavičius: visuomenės išsivystymo lygyje Estija buvo vienu laipteliu aukščiau. Tas tęsiasi. Kodėl? Pirma, kaimynė Suomija yra pirmaujanti šalis pasaulyje. Antra, Estija turi valstybinę antreprenerių politiką.

3. Kauno Sąjūdis. Važiavau su sūnumi į 1989 Vasario-16osios minėjimą. Didelis buvo įspūdis. Autorius giliai aprašo Kauno Sąjūdžio virtuvę. Mes, šiauliečiai, to nežinojome. Mums atrodė, kad Kauno berniukai (Butkevičius ir kt) viską sugadins. pasirodo, Vilnius buvo demokratinio judėjimo stabdys.

4. "Pilietinės iniciatyvos pamažu bunda".
Kažin?
Jei toks pilietininkas, kaip D.Kuolys, išvytas iš radijo ir TV, ką tas reiškia?

5. "Laikas perorientuoti struktūras ir mentalitetą ".
O kas pataisys ĮSTATYMŲ (Formalios institucijos) galybę, kuriais vadovaujasi STRUKTŪROS (organizacijos)?
Kas pataisys mentalitetą (Neformalios institucijos), kurį pakeisti 100 kartų sunkaiu nei įstatymus ;ir net Konstituciją-pagrindinį įstatymą?

PS. 2008 06 03 MA salėje buvo ir str. autorius. Ir D.Kuolys. Mes su klasės draugu pagalvojome: štai jie dabar jie pasisakys, pakilės visus.
Bet jie išėjo nuo minėjimo vidurio.
Ir tą tuštumą turėjo užpildyti kai kurie kiti. Nei į tvorą, nei į mietą.
Gaila.

Tikrai nėra beprasmiška visa tai, ką išgyvenome per 20 metų. Sukaupėme ypatingos patirties, nors ir daug kur nudažytos liūdnomis spalvomis.

Vis dėlto viena mintis straipsnyje verčia sunerimti: ""principai, kurie valstybės tapsmo metu klojami į valstybingumo pamatus, vėliau tampa beveik nepajudinami arba keičiami labai sunkiai. Jie lieka galioti ir keičiantis valdžioms, jei tik tas pasikeitimas vyksta konstituciniu, o ne karo ar revoliucijos būdu.""

Žiūrint į įvairių tautų istoriją, dalykas tikrai turi daug pagrindo. Vis dėlto, šiuo klausimu reikia būti optimistais iki paskutinės dienos. Net jeigu Lietuvoje prasidėtų koks nors juodas maištas arba suirutė, teisingumą mylintys žmonės dar galės pasinaudoti bažnyčios prieglobsčiu. O šiaip yra daug vilties, kad mūsų valstybės pasikeitimai bus taikūs. Kad jie būtini, manau niekam klausimo nekyla. (Beje, suirutė baisi ne tik tuo kad nukenčia žmonės. Ji baisesnė tuo, kad po jos grįžta tokia pati valdžia ar net blogesnė. Pavyzdžiui, mums anuomet labai pakenkė 1991 metų karo padėtis ir vėlesnės Rusijos "rinkos reformos" . Atrodo, šitie nereikšmingi dalykai, palyginti su Sąjūdžio dvasia, o kaip viskas griuvo atgal!)

Labai teisingos mintys (iš Jūsų minimos konferencijos) yra britų laikraščio "The Guardian" žurnalisto Jonathano Steele'o. Man atrodo, kad jis suvokia plačiau. Tas teikia pagrindą nusiminti.

Kam tas tragizmas?!
Tai, kad estai pastoviai giriasi ir užsiima savireklama, geresniais jų nepadaro. Lygintis su lietuviais ar latviais galėtų, nebent, terbos lopų skaičiumi ar lazdos kreivumu. Daugiau ką nors įspūdingesnio už mus nepasiekė.
Taip, mes skirtingi ir skirtingai vertiname situaciją, bet jokių katastrofų nėra. Kalbant apie Sąjūdį kažkodėl daugelis pamiršta, jog tai buvo laiko ir aplinkybių pagimdytas produktas, pakėlęs ant kojų dalį tautos, pabrėžiu, tik dalį, kuri siekė laisvės, nepriklausomybės, valstybingumo atstatymo, okupacinės armijos išvedimo. Šie tikslai pasiekti. Kaip sugebame tvarkytis toliau, tai jau kitas klausimas.
Apeliuoti į Sąjūdžio „politines kultūras“ ar „vertybes“ - tas pats, kas apeliuoti į šventą dvasią.

pritariu "atsiminkite". Atsimenu, Kaune 91 - 93 metais buvo atsirade gana didele grupe kalbetoju. Kur tik susidarydavo eile, ar ilipe i autobusa ar troleibusa, traukinyje pradedavo kalbeti koks Sajudis blogas, kaip jis kenkia Lietuvai, kiek Landsbergis atsieme dvaru ar nusipirko piliu Shveicarijoje ar kitur. Pradzioje tai viena prie pilies stoteles net ismete is troleibuso, bet veliau apsiprato ir nustojo su jais gincytis. Kaimynas sake viena atpazines, "Bangos"susivienijimo cecho buvusi profsajungos pirmininke . Tos kalbos buvo panasios ir akivaizdziai paruostos viename centre. O LDDP propagandai ir rinkimu stabui vadovavo Kirkiloas. O dabar Kubilius su juo draugauja. Va taip. Beje, po prezidento rinkimu, kada isrinko Brazauska, jie dingo kaip vejo nupusti. Neatsirado nei per banku krize, nei per kitas LDDp' istu aferas.