Prezidentinių reitingų trejetuke esančiu premjeru Sauliumi Skverneliu dalis rinkėjų labiau nepasitiki, nei pasitiki. Politiku nepasitiki 12,4 proc. respondentų (nuo spalio nepasitikėjimas išaugo 3,4 proc. punktais), o pasitiki – 10,3 proc., rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23–vasario 3 d. atlikta rinkėjų apklausa. Su tokiu rezultatu S. Skvernelis yra antras politikas po Ramūno Karbauskio pagal nepatikimumą.
Tuo metu iš visų kandidatų į prezidentus keturi gali pasigirti visuomenėje turintys labiau teigiamą nei neigiamą įvaizdį. Ekonomistu G. Nausėda pasitiki 8,6 proc. respondentų, o nepasitiki 0,8 proc. Seimo nare Ingrida Šimonyte pasitiki 7,9 proc., nepasitiki – 2,2 proc. respondentų.
Filosofą Arvydą Juozaitį palaiko 1,8 proc., o nepalaikančiųjų apklausoje neužfiksuota. Eurokomisarą Vytenį Andriukaitį palaiko 0,5 proc. respondentų, o nepalaikančiųjų neužfiksuota. Apklausos paklaida nenurodoma.
Problemos kiltų antrame ture
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologės Ievos Petronytės-Urbonavičienės, neigiamas vertinimo balansas kandidatams svarbiausias antrajame rinkimų ture.
„Antrame ture balsuojama nebe už, o prieš tam tikrą kandidatą. Jeigu į antrą turą pakliūva tik du žaidėjai, dauguma žmonių yra priversti rinktis tiesiog tarp jų, nebūtinai žiūrėdami į tai, kuriuo labiausiai nepasitiki ar labiausiai pasitiki“, – tv3.lt kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Politologė pripažįsta, kad S. Skverneliui besiklostanti nepalanki situacija nėra nauja, nes neigiamas jo vertinimas augo pamažu ir ne vieną mėnesį.
„Nepalankumas greičiausiai atsiskleis antrajame ture. Aišku, priklausys nuo to, kas dar išeis, bet panašu, kad kiti kandidatai nėra vertinami labiau neigiamai negu Skvernelis. Tada automatiškai, bent jau žiūrint į šiuos duomenis, atrodo, kad pergalė antrajame ture tampa sudėtinga šiam kandidatui“, – prognozavo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Kadangi laiko iki prezidento rinkimų dar yra, natūralu, kad rinkėjų nuomonė apie kandidatus gali keistis. I. Petronytė-Urbonavičienė pastebi, kad publikuojamos rinkėjų apklausos ir viešinamas nepasitikėjimas politikais gali silpninti jų šansą laimėti rinkimus.
„Nepasitikėjimo reitingas silpnina S. Skvernelio pozicijas. Visuomenė pasižiūri, kad, jeigu toks didelis nepasitikinčiųjų skaičius, tai turbūt ne veltui. Kartais tos sociologinės apklausos gali paveikti viešąjį diskursą“, – svarstė pašnekovė.
Pyksta dėl to, kas anksčiau patiko
Nors S. Skverneliui viešai paskelbus apie ketinimą siekti prezidento posto, jo politiniai oponentai piktinosi, kad nepavyks atskirti jo darbo Vyriausybėje nuo politinės kampanijos, I. Petronytė-Urbonavičienė mano, kad buvimas aukštoje pozicijoje prieš rinkimus turi savo kainą.
„Aukšta pozicija duoda ir privalumų, ir trūkumų. Privalumai, aišku, yra tie resursai prieinami, nuolatinis matomumas žiniasklaidoje, matomumas susitikimuose, kuriuos kartais galima įvilkti į Vyriausybės darbo formą. Iš kitos pusės, jeigu rinkėjai mato ne itin džiuginančius darbus, automatiškai tai tampa neigiamu kandidato transliavimu“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Tuo metu V. Gaidys mano, kad prezidentu norintis tapti kandidatas turi pasižymėti savybėmis, kurios patiktų visiems.
„Dalia Grybauskaitė įtiko tiek Tėvynės sąjungai, tiek Darbo partijai, tiek socialdemokratams 10 metų. Kodėl taip buvo, mįsle išlieka. Buvo taip – ir jaunam, ir senam ji tiko, dvi kadencijas turėjo. I. Šimonytė turi kažkokią savybę, kaip D. Grybauskaitė. Ji turi kažką tokio, kad 2009 m., būdama ministre ekonominės krizės maksimume, ji turėjo teigiamą vertinimą, nors A. Kubilius buvo rekordiniame dugne“, – sakė V. Gaidys.
I. Šimonytės palankų vertinimą I. Petronytė-Urbonavičienė aiškina tvirta politikės pozicija. Politologės teigimu, Seimo narė save pateikia, „kaip atvirą žmogų, gina savo nuomonę“, yra tvirta ir turi stuburą, „priima sprendimus, kurių nesigėdija, nesigaili, tampa figūra, kuri yra gana savarankiška politiniame lauke“.
S. Skvernelio, kaip pastebi V. Gaidys, šiuo metu nepalaiko nė viena socialinė demografinė grupė, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektoratą.
„Netgi pensininkai, kurie [Skvernelį] palankiai vertina, vis vien balsuos už Nausėdą, nes jis labiausiai tenkina visus, Nausėda turi daugiau universalumo“, – pastebėjo V. Gaidys.
S. Skvernelis palyginus greitai nuo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pakilo iki premjero. Ankstesnį S. Skvernelio populiarumą V. Gaidys aiškina jo kandumu ir tiesmukiškumu. Tačiau dabar rinkėjams, anot sociologo, iki šiol patikusios politiko savybės pasidarė kokčios, nes jis atrodo „nemandagus, agresyvus, arogantiškas“.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
