Pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje (2026 metais jis pasieks 65 metų ribą) taip pat sukėlė daugybę prieštaringų vertinimų – bet ekonomika nestovi vietoje ir gyventojai turi prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių.
Daugelyje Europos šalių, pvz. tokių kaip Danija, Švedija, Belgija ir kt., pensinis amžius jau dabar siekia 65 metus.
Vokiečiai, italai ir norvegai gali išeiti į pensiją sulaukę 67 metų, iki šios ribos pensinį amžių palaipsniui ilgina Prancūzija ir Italija.
O štai britai žengė dar vieną žingsnį. Gruodžio pradžioje per pusmetinę ekonominės situacijos apžvalgą Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė apie sprendimą pensinį amžių pailginti iki 68 metų, o vėliau – ir iki 69 metų.
68 metų terminas įsigalios greičiau nei po 20-ies metų (dešimtmečiu anksčiau, nei buvo tikėtasi), taigi jaunesniems nei 50 metų britas teks padirbėti dar vienerius papildomus metus. Artėjant 2050-iesiems pensinis amžius padidės iki 69 metų.
Viena iš prielaidų, lėmusių britų vyriausybės apsisprendimą pailginti pensinį amžių – tai įsitikinimas, kad pensija neturėtų užimti daugiau nei trečdalio suaugusio darbuotojo gyvenimo, o žmonių gyvenimo trukmė nuolat ilgėja.
Didžiosios Britanijos vyriausybė prognozuoja, kad pensinio amžiaus ilginimas per 50 metų valstybei sutaupys apie 500 milijardų svarų.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, pensinį amžių iki 69 metų ribos iki 2050-ųjų taip pat padidinti gali ir dar dvi šalys – tai Danija ir Italija.
