Apie tai, kaip 2026-aisiais išlipti iš pošventinės finansinės duobės, kaip realiai pradėti taupyti ir kodėl dažnas lietuvis pats sau pakiša koją, pasakoja asmeninių finansų patarėja Sigita Strockytė-Varnė.
Ar Jūs, kaip finansų ekspertė, pastebite, kad šventiniu laikotarpiu žmonės iš tiesų neapgalvotai leidžia pinigus ir padaro daug klaidų?
S. Strockytė-Varnė: Manau, kad tikrai taip. Galbūt žmonės nesitiki, kad išleis tiek daug pinigų, nes dažnai pasitikime savimi ir manome, jog turime aiškų planą, kaip juos leisti, tačiau smulkūs pirkiniai arba impulsyvūs, paskutinės minutės pirkiniai dažniausiai pakiša koją, tuomet supranti, kad sausį pasitinki su gerokai tuštesne pinigine, negu planavai, ir tuomet jau reikia kažkaip suktis.
Svarbiausia yra tai, kad metams praėjus mes viską pamirštame ir vėl kartojame tas pačias klaidas, tad vienas iš patarimų būtų sugebėti sau priminti apie tai, kas vyko 2025-ųjų metų pabaigoje, kad tai nepasikartotų.
Galbūt tos pasekmės nelabai gąsdina arba jos būna per mažos, jei žmonės metai iš metų nekeičia įpročių? Ar iš tikrųjų tas pasekmes reikėtų įvertinti kitaip?
S. Strockytė-Varnė: Manau, kad jeigu žmogus nieko nekeičia ir nedaro jokio pokyčio, galbūt jam tinka taip, kaip yra. Jis gali būti linkęs išgyventi vadinamąjį „sausą sausį“, kažkaip iškęsti šį laikotarpį su mažesnėmis išlaidomis, tačiau jeigu norime jaustis kokybiškai, nebejausti finansinio streso, kuris šventiniu laikotarpiu visai nepadeda, tam reikia ruoštis. Iš tiesų tie, kurie nori pokyčio, kiekvienais naujais metais turi tam tikrą viltį keistis ir tą pokytį padaryti.
Kalbant dar apie pasekmes, dažniausiai tai būna poreikis papildomai skolintis. Tai gali būti per didelis finansinės pagalvės naudojimas įvairiems pirkiniams, dovanoms, pramogoms ar maistui. Vėliau, nors žmogus gali sakyti, kad panaudojo savo sukauptus pinigus, finansinės pagalvės lėšos visuomet yra skirtos vadinamajam saugumo fondui.
Jeigu mes išnaudojame savo saugumo fondą, jį sugrąžinti nėra taip paprasta. Reikia vėl daug mėnesių taupyti ir kaupti, o tą laikotarpį, kol to fondo neturime, mes pasąmoningai jaučiame nerimą.
Atsiranda baimė, kad jei kažkas nutiks, aš neturėsiu pinigų, o kai neturiu pinigų ir man kažkas nutinka, kitas kelias yra skolintis, dažniausiai – brangiai. Tai vėlgi padidina išlaidas ir neleidžia sutaupyti, taip patenkame į užburtą ratą. Tai yra didžiausias pavojus – žmonės tiesiog gali pradėti brangiai skolintis.
Kokie būtų pirmieji dalykai, nuo kurių reikia pradėti tvarkyti savo finansus?
S. Strockytė-Varnė: Jeigu nutiko taip, kad gruodžio mėnesį išleidote daugiau negu planavote ar tikėjotės ir tai jaučiate, pirmiausia norėčiau palinkėti nekaltinti savęs. Palikite tai praeityje, bet pasiimkite iš to didelę pamoką: ką galėtumėte keisti?
Be abejo, sausis turėtų būti griežtesnis, su labai aiškiu planu. Iš esmės sausis gali būti puikus laikas atsikvėpti nuo vartojimo. Sausio mėnesį galima išbandyti įvairius iššūkius, kuriuos galbūt kažkam smagiau vadinti žaidimais – pavyzdžiui, mėnesį nieko nepirkti.
Jeigu tai skamba per daug sudėtingai, pradėkite nuo septynių dienų iššūkio – nepirkti nieko, kas nėra būtina. Maisto, vaistų ir transporto išlaidų mes neišvengsime, bet viso kito turėtume nepirkti.
Taip pat labai naudinga peržiūrėti, ką turite namuose iš maisto atsargų. Peržiūrėkite visas maisto spinteles, šaldiklį ir tiesiog priimkite sprendimą, kad per sausio mėnesį suvartosite viską, ką turite, o naujus produktus pirksite galbūt tik vasario mėnesį. Taip šiek tiek sustabdysite tą įsibėgėjusį vartojimą, kuris buvo gruodį, ir pristabdysite save.
Vėliau reikėtų pereiti prie labai aiškaus plano ir tikslo – ko norite pasiekti 2026-aisiais metais, kokie galėtų būti finansiniai patarimai? Vienas svarbiausių, jei žmogus to dar nedaro – automatizuoti taupymą.
Tai reiškia, kad jeigu priimate sprendimą sukaupti tam tikrą sumą pinigų, tai padaryti bus lengviau, jei procesą automatizuosite. Nustatykite automatinį mokėjimą į kaupiamąją sąskaitą ir tai darykite vos gavę pajamas, tuomet tai padaryti yra paprasčiausia.
Taip pat, jeigu nuolat jaučiate, kad nepavyksta laikytis biudžeto, galbūt galėtumėte pradėti naudoti biudžeto valdymo programėles. Reikėtų kurį laiką sekti savo išlaidas, kad suprastumėte, kur išleidžiate pinigus. Atsiradęs sąmoningumas privers tiesiog susilaikyti.
Dar viena taisyklė, kuri galėtų atsirasti kiekvieno žmogaus gyvenime, yra vadinamoji „vienos dienos taisyklė“. Tai reiškia, kad jei noriu įsigyti kažką neplanuoto, privalau palaukti bent 24 valandas – dažniausiai per šį laikotarpį tas noras išgaruoja, o jeigu jis išlieka, galbūt man to daikto iš tikrųjų reikia. Tai padės stipriau pasiruošti 2026-iesiems metams, turėti didesnį kapitalą, o kitų metų šventės tuomet galbūt nebebus tokios išlaidžios.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
