KT ketvirtadienį pranešė priėmęs birželio 1 dieną priimtą Seimo nutarimą, kuriame klausiama, ar parlamentaro veiksmai, kuomet balsavo už kolegą, neprieštarauja Konstitucijai.
Pranešime KT pažymi, kad bylos pagal Seimo paklausimus, ar Seimo narių, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamos skubos tvarka.
„Tai reiškia, kad byla pagal Seimo paklausimą dėl P. Gražulio veiksmų bus nagrinėjama ne eilės tvarka, pirma atlikus bylos aplinkybių tyrimą ir pasirengus teisminiam posėdžiui“, – pažymi KT.
Seimas birželio 1 dieną nusprendė pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ar parlamentaro veiksmai neprieštarauja Konstitucijai.
Seimas anksčiau yra patvirtinęs apkaltos komisijos išvadą, jog P. Gražuliui esama pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.
Pats P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei, bet balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
