Nutarimą ketvirtadienį paskelbęs Konstitucinis Teismas (KT) pažymėjo, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymuose numatyta tvarka pradėjus ikiteisminį tyrimą automatiškai panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija prieštarauja Konstitucijai. KT pabrėžė, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti kiekvieno asmens situaciją ir nuspręsti konkrečias taikytinas, jo teises ribojančias priemones.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Konstitucijai.
Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, prieštarauja Konstitucijai.
