„Viena iš ryškesnių tendencijų – laivai atvyksta ne visiškai pilni, juose dar laikomasi saugaus atstumo, vis dar taikomi visi tie reikalavimai, jie pasirengę koronaviruso protrūkiams, dalis kajučių yra tuščios dėl to, kad būtų galima izoliuotis susirgusiems“, – BNS sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Pasak jos, šiemet kruiziniais laivais atvykę turistai dažniau renkasi individualias išvykas, o ne organizuotas ekskursijas.
„Pastebime, kad žmonės įprato keliauti labiau individualiai, todėl parduodamų ekskursijų dalis nuo atvykstančiųjų skaičiaus yra mažesnė nei prieš dvejus metus, mažiau žmonių renkasi organizuotas išvykas, daugiau tiesiog bando pažinti miestą, vaikščioti šeimomis, individualiai, o ne grupėmis. Bet ir jų skaičiai pamažu auga, tai matome“, – sakė R. Savickienė.
Dėl koronaviruso pandemijos pernai Klaipėdoje apsilankė tik du kruizų laivai, 2020 metais – nė vienas.
Klaipėdos apskrities gidų gildijos vadovė Rasa Miuller patvirtino, kad keleivių atvyksta mažiau. Jos nuomone, turistai yra labiau savarankiški nei prieš pandemiją.
„Važiuoja mažesnės grupės, pats laivas nustato savo taisykles, kai kurios kompanijos dar reikalauja dviejų–trijų skiepų nuo koronaviruso, kas pas mus jau negalioja, yra tam tikri ribojimai autobusuose. O kad žmonės darosi savarankiškesni, mano nuomone, tai pagreitino pandemija, daug informacijos gaunama iš socialinių tinklų, kruiziniais laivais pradėjo keliauti jaunesnė publika, uostuose ji savarankiška“, – BNS sakė R. Miuller.
Gidų gildijos vadovės teigimu, turistų srautų ir jų elgsenos pokyčius dar reikėtų įvertinti. Anot jos, gidams permainos gali išeiti ir į naudą, tačiau gali juos palikti be darbo.
„Jeigu tie žmonės ekskursijas užsisako mažesnėmis grupelėmis, tai gidams daugiau darbo ir daugiau pajamų, daugiau žmonių dirba. Gali būti ir taip, kad gido paslaugas užsisako ir dvi atskiros šeimos. Jeigu visiškai savarankiški turistai, aišku, gidai lieka be darbo. Bet tiems pokyčiams reikėtų atskiro tyrimo“, – kalbėjo R. Miuller.
Kruizinį turizmą Baltijos jūros uostuose skatinančios asociacijos „Cruise Baltics“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 2018 metais kiekvienas laivo keleivis Klaipėdoje vidutiniškai išleido apie 50 eurų, maždaug pusė šios sumos teko ekskursijoms, likusi dalis – apsipirkimui, maitinimui, muziejams, viešajam transportui ir pan.
Tyrimo duomenimis, tais metais uostamiestis iš šių turistų gavo apie 3,5 mln. eurų pajamų, daugiausiai jų teko autobusų nuomos bendrovėms, prekybos ir maitinimo įmonėms, gidams.
Kiek šie turistai pinigų uostamiestyje galėtų palikti dabar, suskaičiuoti būtų sunku, tačiau net ir mažesnės sumos miestui reiškia nemažas pajamas, sakė R. Savickienė.
„Turbūt paliekamų pinigų skaičius yra labai sunkiai prognozuojamas, kaip ir mes patys svečioje šalyje – vieni tik išgeria kavos ir suvalgo ledų, kiti perka suvenyrus ir išleidžia daugiau. Bet net jeigu jie išleidžia bent po 20 eurų, tai vis tiek apie milijonas pajamų, skaičiuojant 2019 metų duomenimis, kai apsilankė apie 70 tūkst. kruizinių laivų turistų“, – teigė turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė.
Pasak R. Savickienės, šiemetinį turistų srautą skaičiuoti dar anksti, iki liepos 1 dienos Klaipėdoje apsilankė 18 kruizinių laivų, tačiau antrasis vasaros mėnuo yra intensyviausias, todėl statistika keičiasi kone kasdien.
„Liepos mėnuo – labai intensyvus, praktiškai kiekvieną dieną turime laivus uoste, nėra kada ilsėtis“, – BNS sakė R. Savickienė.
Kruizų sezonas Klaipėdoje šiemet prasidėjo balandžio 11-ąją, tikimasi sulaukti 80 laivų. Tačiau dalis vizitų jau atšaukta – jų planai keičiami dėl karo Ukrainoje: laivai keičia maršrutus aplenkdami Baltijos šalis ir vietoje jų pasuka į Skandinaviją.
