Krizės nualinta Lietuva tapo patogiu veiklos placdarmu įvairaus plauko sukčiams. Į jų pinkles pakliūva ne tik rūpestingos ir patiklios močiutės, kojinėse saugančios sutaupytus litus, bet ir aukštuosius mokslus krimtę verslininkai. Tačiau ne visiems, susivokusiems, kad buvo įžūliai apmauti, valstybė padeda siekti teisingumo ir nubausti sukčius.
Generalinės prokuratūros duomenimis, pernai Lietuvoje buvo pradėti 4945 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str.). Per šį laikotarpį buvo ištirti –perduoti teismui ar nutraukti nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius ir pan. –2929 tyrimai dėl sukčiavimo veikų.
Tačiau 1194 ikiteisminiai tyrimai (24 proc.) dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo nutraukti nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio.
Išviliojo ne tik avansą
Tokį atsakymą iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros gavo ir sostinės gyventoja Jana Meržvinskienė. Įgaliota konsultacijomis nekilnojamojo turto srityje besiverčiančios įmonės “ATD sprendimai", ji pernai birželį kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo parduodant patalpas, kurios, kaip pasirodė, buvo perleistos tretiesiems asmenims ir užstatytos bankui.
J.Meržvinskienė „Respublikai" pasakojo, kad preliminarią sutartį pirkti patalpas su jų savininku A.Č. įmonė sudarė 2007 m. Tik iš pradžių savininkas turėjo įregistruoti jas kaip savarankišką turtą Nekilnojamojo turto registre. Pardavėjas gavo 50 tūkst. litų avanso, bet patalpų registruoti neskubėjo. Dar 50 tūkst. litų iš būsimo pirkėjo jis išviliojo neva turto registravimo formalumams greičiau sutvarkyti. Paskui dar gavo 100 tūkst. litų parduodamų patalpų remontui.
Skolininkas išvadino „berazume"
2008 m. pavasarį J.Meržvinskienė sužinojo, kad patalpos, kurias ketino pirkti, apsunkintos hipoteka, be to, perleistos kitai bendrovei. Bet pardavėjas, kuris buvo šios bendrovės akcininkas, tvirtino, kad juridiniam asmeniui neva bus paprasčiau sutvarkyti pardavimo dokumentus. Įtikino.
„Du kartus jis kvietė “ATD sprendimų" atstovus sudaryti notarinę pirkimo ir pardavimo sutartį, bet nuvažiavę vis nieko nerasdavome, –prisiminė moteris. –Galų gale, kai jis neatvyko sudaryti sandorio pas notarą, paaiškėjo, kad patalpos užstatytos bankui. Kai pareikalavau sugrąžinti avansu sumokėtus pinigus, mane išvadino “berazume" ir pareiškė, kad jis neturi jokio turto, iš kurio galėtų grąžinti skolas. Tas žmogus puikiai žino, kaip veikia mūsų įstatymai, naudojasi tuo ir dar tyčiojasi..."
Teisėjas nurodė tirti
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra šioje istorijoje nusikalstamos veikos požymių neįžvelgė ir rekomendavo J.Meržvinskienės atstovaujamai įmonei savo galimai pažeistus turtinius ar neturtinius interesus ginti civilinio proceso tvarka.
„Surinkau visus įrodymus, kad mūsų įmonę “išdūrė" iš anksto apgalvotai ir po truputį melžė pinigus. Viską įteikiau tiesiog į rankas, o prokuratūroje man pareiškė, kad nėra jokios organizacijos, kuri prokuratūrai nurodinėtų, –piktinosi pusę darbo už teisėsaugininkus nudirbusi J.Meržvinskienė. –Aš niekam nieko nenurodinėju, tik noriu, kad ir prokurorai savo darbą dirbtų. Juk jiems įstatymas nurodo ginti žmonių teises. Ne kas kitas, o žmonės juos ir išlaiko iš savo mokamų mokesčių".
Prokuratūros atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą moteris apskundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prieš Naujuosius metus prokuratūra vis dėlto buvo įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J.Meržvinskienės pareiškimą.
Tolyn nuo teisingumo
„Man teisingumo sistema brangi, nes buvau prie jos ištakų, –atsidūsta teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras Egidijus Bičkauskas. –Bet dabar siaubas ima, kad mūsų pareigūnai taip beviltiškai nutolę nuo žmonių. Kaip dažnai jie žiūri į popierių, o nemato žmogaus. Pamiršta, kad egzistuoja elementarus teisingumas ir nebūtinai jis turi būti surašytas popieriuose... Ir joks ne pasiteisinimas, kad yra dideli darbo krūviai, aibės bylų. Atsakymas vienas –neužimk tos vietos, jeigu nematai žmogaus ir jo problemos. Net ir duodant neigiamą atsakymą pareiškėjui, esant norui ir būnant teisiam, galima tai išaiškinti".
Anot E.Bičkausko, sukčiavimas nėra taip lengvai ir paprastai įrodomas. Jei už sukčiaus „nekaba" kitos analogiškos veikos ar nėra kitų įrodymų, net ir teismas gali tai pagrįstai išaiškinti kaip civilinius santykius.
„Dar blogiau, jeigu tiriantis pareigūnas neturi nei kvalifikacijos, nei noro tirti, nei gyvenimiškos patirties, o kartais ir elementaraus padorumo, – kalbėdamas su „Respublika" neslėpė apmaudo teisininkas. –Savo klientams, praradusiems pinigus, visada sakau: jei įmanoma išvengti teismo ar kitų “valdiškų" institucijų, tai venkite. Teismas galbūt priteis ir skolas, ir bylinėjimosi išlaidas. Bet kas iš to, jei kaltininkas tų pinigų neturi? Mano praktikoje buvo atvejų, kai kaltininkai iš kalėjimo siuntė kas mėnesį po 10 litų, nors priteista buvo dešimtys tūkstančių".
Mokamas teisingumas
Kaip „Respublikai" sakė vilnietė advokatė Žana Šližiūtė, daugelis pavienių apgavysčių taip ir praslysta. O kai dėl to paties sukčiaus veiksmų į prokuratūrą kreipiasi daugiau žmonių, prokurorams jau sudėtingiau nustumti problemą į civilinės teisės valdas.
„Jei žmogus teisybės ieško per prokuratūrą, visos tyrimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. O jei kreipiasi civiline tvarka, pats žmogus moka už tą mūsų teisingumą", –atskleidė teisinės sistemos spragą Ž.Šližiūtė. Anot jos, dėl šios spragos įvairaus plauko sukčiai mūsų valstybėje jaučiasi gana saugiai.
Zenonas BUROKAS, Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyr. prokuroras:
Tai, kad beveik ketvirtadalis pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukiami, rodo, kad pareiškėjai dažnai kreipiasi į policiją ir prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo įvykio, o tik ginčui dėl vengimo sumokėti už suteiktas paslaugas ar prekes, kuris turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kadangi per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai civilinio proceso metu, tai padeda ieškovui ar jo advokatui parengti ieškinį teismui neeikvojant tam savo laiko ir resursų. Šiuo klausimu, siekiant formuoti bendrą praktiką šalies mastu, Generalinėje prokuratūroje yra baigiamas rengti Aiškinamasis raštas teritorinėms prokuratūroms, tikintis, kad panašių atvejų mažės ar visai neliks.
Alia ZINKUVIENĖ
