Besikurianti centro dešinės koalicija šalį iš ekonominio sąstingio ir finansų krizės ketina išgelbėti, ragindama visus taupyti ir skelbdama mokesčių reformą. Bendras šios reformos efektas – iki 2 mlrd. litų pajamų, o viso paketo finansinis efektas – iki 5,3 mlrd. litų.
Penktadienį koalicijos partneriai baigė dvi savaites trukusias derybas dėl krizės įveikimo plano, tačiau jo neparafavo, kaip žadėjo dar dieną.
„Mes džentelmenai – parafuojame žodžiu“, – sakė koalicijos lyderis Andrius Kubilius.
Jis informavo, kad visi koalicijos dokumentai bus pasirašyti pirmadienį. Prieš tai krizės įveikimo planą svarstys Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio nariai. Šių partijų tarybos vyks šeštadienį.
Sekmadienį planą bus nagrinėjamas Tautos prisikėlimo partijos tarybos ir frakcijų narių išplėstiniame posėdyje.
A. Kubilius patvirtino, kad krizės įveikimo plane numatyta, jog 2 mlrd. litų bus surinkta papildomų pajamų į biudžetą, o dar 2 mlrd. litų sutaupyta mažinant valdininkijos išlaidas, atsisakant lengvatų. Dar apie 1,3 mlrd. litų planuojama gauti pardavus
„Mažeikių naftos“ akcijas bei sumažinus įmokos dalį į privačius pensijų fondus.
Koalicijos partneriai sutarė, kad trys svarbiausi mokesčiai – gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčiai (PVM) – bus suvienodinami iki 20 proc. Į gyventojų pajamų mokestį įeis ir sveikatos draudimo mokestis, sieksiantis 5 proc.
Tvirtinama, kad tokie tarifai laikini, nes ekonomikai atsigavus, juos ketinama mažinti.
15 proc. mokestis, kuriuo dabar apmokestinami autoriniai atlyginimai, būtų panaikintas, o pagal autorines sutartis dirbsiančių asmenų pajamos bus apmokestinamos 20 proc. tarifu.
Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis yra 24 proc., pelno mokestis – 15 proc., pridėtinės vertės mokesčio tarifas – 18 procentų.
Dividendai bus apmokestinami tuo pačiu tarifu, kaip ir dabar – 15 proc.
„Sodros“ įmoką, kuri dabar siekia 5,5 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, antros pakopos privatiems pensijų fondams ketinama sumažinti 2,5 procentinio punkto iki 3 proc.
Bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus už šilumos energiją ir dyzeliną, kurį naudoja žemdirbiai.
Jau aišku, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas už šildymą galios tik šį sezoną, o nuo kitų metų jis bus naikinamas.
Ketinama keisti gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamo minimumo skaičiavimo tvarką – tiems, kurių pajamos siektų ne daugiau kaip 700 litų, tai yra neviršytų dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių, neapmokestinamosios pajamos didėtų 100 litų – iki 420 litų.
Tų žmonių, kurių pajamos sieks tris valstybės remiamų pajamų dydžius – 1050 litų, neapmokestinamasis minimumas būtų didinamas 50 litų – iki 370 litų.
Daugiau negu tris valstybės remiamų pajamų dydžius sieksiantį darbo užmokestį gausiantiems asmenims pajamų mokesčiu bus apmokestinamos jų visos gaunamos pajamos.
Dabar neapmokestinamasis minimumas yra 320 litų. Jis taikomas visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų darbo užmokesčio.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos valstybės remiamų pajamų dydis – 350 litų.
Taip pat mažiau išmokų iš biudžeto gali tikėtis gyventojai, kurie gaus didelį darbo užmokestį.
Pasiturinčios šeimos gali nebesitikėti nemokamo vaikų maitinimo mokyklose.
„Vaiko pinigai“ bus mokami visoms šeimoms, auginančioms vaikus iki trejų metų, nepriklausomai, kokios bus jų pajamos.
Už vyresnius vaikus „vaiko pinigai“ bus skiriami tik tada, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui bus ne daugiau kaip trys valstybės remiamų pajamų dydžiai – 1050 litų.
Kūdikio auginimo išmokų skyrimo tvarka nebus keičiama. Motinos arba tėvai, esantys vaiko priežiūros atostogose, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio, už pirmus vaiko priežiūros namuose metus gaus 100 proc. buvusios algos dydžio išmoką, už antrus – 85 proc.
Verslo liudijimus ateityje galės gauti tik amatininkai, o visi kiti dabartiniai „patentininkai“ privalės kurti individualias ar kitokio tipo įmones, o joms, kad įsilietų į rinką, bus tam tikrą laiką teikiamos mokestinės lengvatos – pirmus metus nereikėtų mokėti 80 proc. mokesčių, antrus metus – 50 proc., trečiaisiais – 30 proc. Ketvirtais metais teks mokėti visus mokesčius.
„Patentininkams“ teks irgi mokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį.
„Sodrai“ įmokų jie tikriausiai neturės mokėti jau nuo kitų metų sausio 1-osios, nes planuojama, anot liberalcentristo Eligijaus Masiulio, „juos į „Sodrą“ atvesti per 2009 ir 2010 metus“.
Gali būti, kad iš pradžių jie „Sodrai“ mokės iki 10 proc. įmoką nuo pajamų, vėliau – mažiau.
„Svarbiausia yra, kad pasivytų, ką praleido nemokėdami „Sodrai“ įmokų“, – BNS sakė E. Masiulis.
Už ūkininkus valstybė irgi nebemokės įmokų „Sodrai“, tuo jie turės pasirūpinti patys.
Nutarta, kad įmonių 50 proc. reinvestuojamo pelno nebus apmokestinama.
„Jeigu, tarkime, įmonė investuos iš gauto pelno milijoną į naujus kompiuterius, naują įrangą, naujas technologijas, 0,5 mln. litų sieksiančios investicijos nebus apmokestinamos“, – sakė E. Masiulis.
BNS žiniomis, šis susitarimas nėra galutinis, nes iki 2009 metų biudžeto priėmimo turėtų būti numatyta daugiau galimybių skatinti reinvestavimą, todėl dabar numatytas neapmokestinimo procentas arba gali būti padidintas, arba bus numatytos kitos priemonės.
Valdančiąją koaliciją formuoja keturios partijos – Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai, Tautos prisikėlimo partija, liberalcentristai ir liberalsąjūdiečiai.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
