Referendumo įstatymo nuostata, įpareigojanti Seimą skelbti referendumą, net jei siūlymai galimai kertasi su Konstitucija, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Seimui kyla pareiga neskelbti referendumo tais atvejais, jei referendumu siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, taip pat jei referendumui būtų pateiktas toks klausimas, dėl kurio negalėtų būti nustatyta tikroji tautos valia, tai yra jis būtų neaiškus, klaidinantis, apimtų kelis tarpusavyje nesusijusius klausimus“, - nutarimą paskelbė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Pasak KT, Seimo pareiga neskelbti referendumo tuo atveju, jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, negali būti laikoma ribojančia aukščiausią suverenią Tautos galią.
„Kitaip aiškinant Konstituciją - esą Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, - būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą“, - teigiama nutarime.
Kartu KT pažymi, kad jokie subjektai negali būti tapatinami su Tauta, kuriai priklauso suverenitetas ir kuri aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, tad „referendumo iniciatyvinės grupės taip pat negali būti nei tapatinamos su Tauta, nei kalbėti jos vardu“.
Nutarime konstatuojama, kad negali būti priimamos Konstitucijos pataisos, naikinančios prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, demokratiją ar valstybės nepriklausomybę, o kitaip aiškinant Konstituciją, ji būtų suprantama kaip sudaranti prielaidas panaikinti 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės Aktu paskelbtą atstatytą „nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. KT paskelbė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turi pareigą vertinti referendumui siūlomos formuluotės atitikimą Konstitucijai. Nors KT pripažino, jog dabartinis reguliavimas dėl VRK įgaliojimų sprendžiant dėl referendumo neprieštarauja Konstitucijai, tuo pačiu pažymėjo, jog komisijos pareiga spręsti dėl referendumo jau yra įtvirtinta įstatyme.
„Referendumo įstatymas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nustatytas įgaliojimas registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę reiškia ir įgaliojimą vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi Referendumo įstatyme nustatytų reikalavimų, ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kuri jų nesilaiko“, - sakė D.Žalimas.
Pasak jo, „šis įgaliojimas aiškinamas kitų Referendumo įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų kontekste reiškia, kad VRK privalo vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų nepažeisti Konstitucijos nuostatų darnos (...) ir atsisakyti registruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios referendumui siūlomas projektas reikalavimų neatitinka“. „
„Šis įgaliojimas apima ir VRK įgaliojimą vertinti siūlomo priimti įstatymo, taip pat ir Konstitucijos pakeitimo įstatymo, turinį“, - pažymėjo KT vadovas.
Taip pat KT paskelbė, kad referendumui negalima teikti kelių tarpusavyje savo turiniu ir pobūdžiu nesusijusių klausimų, tarpusavyje nesusijusių Konstitucijos pataisų.
Kaip pažymima nutarime, per referendumą turi būti nustatyta tikroji Tautos valia, todėl referendumui teikiami klausimai turi būti tokie, kurie sudarytų prielaidas ją nustatyti: jie turi būti suformuluoti aiškiai, neklaidinančiai, kaip vienas klausimas balsavimui referendume negali būti teikiami keli tarpusavyje savo turiniu ir pobūdžiu nesusiję klausimai.
Konstitucinio Teismo nutarime paminėti ir tam tikri tarptautiniai referendumams taikytini standartai, nustatyti Venecijos komisijos: referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos privalo atitikti esminius demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir teisės viršenybės principus.
Referendumo įstatymo atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui KT vertino Seimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu.
Seimas į KT kreipėsi su klausimu, ar galima rengti referendumus, kuriais siūlomos galbūt Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos.
Pagal dabartinį Referendumo įstatymą, Seimas, gavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą dėl referendumui surinktų parašų, artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
Seimas dėl Referendumo įstatymo į KT kreipėsi, kai buvo surinkti būtini 300 tūkst. parašų surengti referendumui, kuriuo siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, sumažinti reikalavimus dėl piliečių parašų inicijuojant referendumus. Referendumas buvo surengtas birželio 29 dieną, bet neįvyko dėl mažo rinkėjų aktyvumo. Referendume dalyvavo 14,98 proc. rinkėjų, kai reikalingas ne mažiau kaip 50 proc. aktyvumas.
LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi pradėjusi nagrinėti tautininkų skundą dėl VRK sprendimo, kuriuo komisija atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę referendumui dėl lito išsaugojimo, argumentuodama galima prieštara Konstitucijai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.