Dar XVIII amžiuje anglų rašytojo Samuelio Johnsono (1709–1794 m.) ištarta laki frazė „Patriotizmas – paskutinis niekšo prieglobstis“ iš dalies tinka ir dabartinei valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), Seimo rinkimuose pergalės sieksiančiai pačiu primityviausiu būdu, sėjant baimę ir drabstant purvais.
Valdančioji partija su žemėmis maišo oponentus ir siekia, kad kuo mažiau rinkėjų rudenį ateitų prie balsadėžių.
Aplink – vien velniai
„Balsas.lt savaitė“ gavo balandį ir gegužę vykusių TS-LKD partijos strategų ir komunikacijos specialistų konfidencialių susitikimų atmintinę. Vienas susitikimas vyko balandžio 30 dieną su Socialinės informacijos centro (SIC) atstovais, o pasitarimas buvo surengtas gegužės 14-ąją.
Atmintinėje atskleidžiamos svarbiausios TS-LKD rinkimų retorikos gairės, kur rinkėjai vadinami nebrandžiais, o oponentai – cirkininkais, „šoumenais“ ir velniais. Iš atmintinės taip pat matyti, kad TS-LKD labiausiai nerimauja dėl šiuo metu apklausose pirmaujančių Darbo, Lietuvos socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų.
Jų šalininkus neapsisprendusius rinkėjus, kurie nejaučia simpatijų TS-LKD, konservatoriai siūlo apskritai eliminuoti iš rinkimų. „Tikslas: priversti dalį nepasiekiamų rinkėjų suabejoti savo pasirinkimu ir neateiti balsuoti, – skelbiama atmintinėje. – Oponentų šalininkai turi jausti, kad iš balsavimo nebus jokios naudos, tai geriau sėdėti namie.“
Juodieji technologai iš mįslingos Socialinės informacijos centro siūlo tai daryti ne TS-LKD partijos vardu, o naudojant „partizaninę kampaniją“. Kad ji jau įgyvendinama, rodo neseniai Vilniuje Seimo pirmininkės Irenos Degutienės susitikime su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais išsakytas nurodymas emigrantams: „Balsuokite už bet ką, tik ne už Darbo partiją.“
„Jei balsuosime už Darbo partiją, vėl atiduosime Lietuvą Rusijai“, – I. Degutienės žodžius citavo vienas užsienio lietuvių. Tačiau emigrantai dar nepamiršo, kad nemokšiška konservatorių politika pastumdėliais pavertė bemaž ketvirtadalį tautos.
Kuo baisiau, tuo geriau
Abiejuose pasitarimuose konservatoriai pripažino didžiausią rinkimų problemą – šiuo metu jų partija ir lyderiai yra nemėgstamiausi Lietuvoje. Vien todėl yra pasiryžę įbauginti tautą nebūtais dalykais, paversti šalį tikru siaubo kambariu, jei žmonės rinks kitas partijas.
Be Rusijos kortos ir energetinės nepriklausomybės, atsirado vietos net velniams. „Tiek Uspaskichas, tiek Butkevičius yra jau pažįstami velniai“, – atmintinėje teigia premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius.
Skirtingai nuo jų, premjerą V. Valentinavičius siūlo visuomenei pateikti kaip patikrintą ir išbandytą politiką, nutylint jo „nuopelnus“ valdantiesiems įgyvendinant pražūtingą Lietuvai naktinę mokesčių reformą.
„Nepakenktų šiek tiek baimės“, – rinkėjams receptą siūlo Kęstutis Škiudas.
„Kuo labiau žmonės jausis kaip palatoje, tuo geriau pagrindiniam šalies chirurgui“, – vaizdingai išsireiškė Dainius Kreivys, 2011 metais, prieš atsisveikindamas su ūkio ministro portfeliu, kūrybingai skirstęs Europos Sąjungos pinigus ir savo motinos įmonėms.
Vyriausybė – pati protingiausia
Gairėse konservatoriai klaidingai identifikuoja rinkėjus. Pavyzdžiui, ištikimus rėmėjus jie įvardija kaip antirusiškus, patriotiškus ir pamaldžius, tarsi tokių nėra tarp kitų partijų šalininkų. Neutraliais rinkėjais strategai laiko jaunus, nedirbančius, nesusituokusius, nebrandžius ir ksenofobus.
Vienos viešųjų ryšių agentūros vykdomasis direktorius Mykolas Katkus konservatoriams suformulavo ir labai konkrečią užduotį, kai kalbės su savo šalininkais. „Reikia priversti juos manyti, kad tai referendumas dėl Vyriausybės, – atmintinėje cituojamas M. Katkus. – Protingiausia – Vyriausybė, kuri yra buvusi.“
Pakeisti svyruojančių rinkėjų nuostatas siūloma net nevengiant melo. Štai skelbiama, kad Darbo partija „nekenčia antialkoholinių įstatymų“, nors iš tiesų Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys vienintelis iš parlamentarų 2011 metais pasiūlė Lietuvoje įsteigti žalingų įpročių prevencijos fondą. Į jį patektų 5 proc. (apie 60–70 mln. litų) akcizų lėšų, surenkamų iš prekybos alkoholiu ir tabaku.
Siūlymui pasipriešino TS-LKD. Vienas stambiausių jos rėmėjų anksčiau buvo „MG Baltic“ koncernas, valdantis stipriųjų gėrimų gamintoją bendrovę „Stumbras“. Šio koncerno viceprezidentas ir buvęs „Stumbro“ vadovas Artūras Listavičius 97-uoju numeriu įtrauktas į konservatorių rinkimų sąrašą. Tai akivaizdžiausiai įrodo TS-LKD interesus blaivinant tautą.
Juodink liberalus
Vienas įdomiausių netikėtumų, aptiktų atmintinėje – TS-LKD strategų siekis menkinti dabartinius koalicijos partnerius liberalus. Pasak konservatorių, liberalai yra „nieko bendra neturinčiųjų draugija“.
Šį akcentą „Balsas.lt savaitei“ siūlė įsidėmėti politologas Algis Krupavičius. „Lietuvoje rinkimų kampanijos naudojamos ne tik prieš oponentus, bet ir prieš savo sąjungininkus, šiuo atveju – liberalus“, – tikino A. Krupavičius.
Žinomas politologas akcentavo, kad negatyvios rinkimų kampanijos yra naudojamos ir kitose pasaulio šalyse, todėl Lietuvos jis nelaiko išimtimi.
„JAV rinkimuose nuo XIX amžiaus pradžios naudojamos ir juodosios technologijos. Tad nieko keista, kad ir gerosios, ir blogosios tradicijos atkeliavo ir pas mus. Kad ir kaip būtų, JAV žiniasklaidoje politikai labiau akcentuoja pozityvią kampaniją, o ne negatyvią retoriką“, – aiškino A. Krupavičius.
TS-LKD, panašu, pasirinko kitą kelią. Atmintinėje Rolandas Paksas įvardijamas nuvalkiotu politiku, Viktoras Uspaskichas – cirkininku ir šoumenu, o Algirdas Butkevičius yra apskritai nesolidus, plūduriuojantis debesėlyje „ne Kubilius“.
Pavadino skandalu
Balandžio 30 dieną susitikime su konservatoriais dalyvavusi bendrovės Socialinės informacijos centras direktorė Jurgita Verikienė „Balsas.lt savaitei“ aiškino, kad neįmanoma, jog atmintinė į viešumą galėjo būti nutekinta iš jos aplinkos.
„Mes valdome didelį informacijos srautą, bet kad kas nors nutekėtų iš mūsų – neįmanoma“, – teigė ji.
J. Verikienė sakė, kad bent jau per pirmą susitikimą niekas iš TS-LKD atstovų nejuodino oponentų. „Buvo kalbama bendrais strategijos klausimais – apie energetinę nepriklausomybę, šeimos politiką, tačiau negaliu garantuoti, kad to nebuvo daroma antrame pasitarime, nes jame nedalyvavau“, – patikslino J. Verikienė.
Socialinės informacijos centro atmintinės paviešinimo faktą ji pavadino skandalu. „Suprantama, kad tai, kaip nušviečiama istorija, yra nepalanku konservatoriams, bet skandalas atskleidė ir teigiamą pusę – žmonės dirba ir ruošiasi rinkimams“, – kalbėjo J. Verikienė.
Kol kas neaišku, apie ką iš tiesų buvo kalbama gegužės 14 dienos pasitarime. Tikėtina, kad būtent po šio pasitarimo ir buvo surašyta atmintinė.
Juodųjų technologijų grynuolis
Žinomas Rusijos juodųjų technologijų kūrėjas ir knygų autorius Antonas Vuima teigė, kad TS-LKD siekis apjuodinti konkurentus yra „tipinis juodosios technologijos grynuolis“.
„Oponento juodinimas visada yra neobjektyvus, nes nutylimos pozityvios subjekto pusės. Tendencingai juodinant galima stipriai pakenkti net gero žmogaus įvaizdžiui“, – aiškino A. Vuima.
Vis dėlto TS-LKD pasirinktą taktiką jis laiko nesėkminga. „Kompromatas puikiai suveikia tik tuo atveju, jei yra paremtas realiais faktais“, – įsitikinęs pašnekovas.
Lietuvos socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus nenustebino oponentų siekiai menkinti jo įvaizdį. „Juodąsias technologijas naudoja politikai, kuriems trūksta kompetencijos, išminties, kūrybiškumo ir tolerancijos, todėl juodųjų viešųjų ryšių naudojimą laikyčiau sovietinio laikotarpio palikimu“, – teigė jis.
Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas atmintinėje įžvelgė du svarbius aspektus. „Pirmiausia, konservatoriai manęs nelaiko cirkininku, tik ieško galimybių, kaip mane sumenkinti visuomenės akyse, – neabejojo Darbo partijos vedlys. – Jie supranta, kad mūsų partija turi labai daug galimybių laimėti Seimo rinkimus.“
Tačiau, pasak pašnekovo, TS-LKD ėmė griauti demokratinį valstybės pagrindą. „Man asmeniškai nebaisios jokios jų technologijos, per ilgą laiką užsiauginau storą odą, bet savo gairėmis jie siekia, kad į rinkimus ateitų kuo mažiau žmonių, o tai jau nusikaltimas prieš valstybę“, – tikino V. Uspaskichas.
TS-LKD rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna neneigė, kad vyko ne vienas susitikimas su komunikacijos ekspertais, tačiau tikino, kad niekas neniekino varžovų. „Mes V. Uspaskichą ir A. Butkevičių laikome labai rimtais oponentais“, – pabrėžė V. Alekna. Jis taip pat neigė, kad susitikimų metu buvo vedami oficialūs protokolai.
Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Valentinas Mazuronis prisipažino, kad nenustebo sužinojęs apie tokį TS-LKD veikimo būdą. „Nuo Vytauto Landsbergio vadovavimo laikų konservatoriai garsėjo pomėgiu kiršinti, ieškoti priešų, intriguoti. Po kadencijos, praleistos valdžioje, derėtų atsiskaityti už padarytus ir nepadarytus arba blogai nuveiktus darbus, o čia yra kitaip. Nieko nepadarysi,“ – sakė jis.
Išties – nupiešti priešą yra lengviau negu atpiginti šildymą. Į nupieštą priešą drąsiau šaudyti negu į tikrą.
KOMENTARAI:
Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų lyderis
Juodąsias technologijas naudoja politikai, kuriems trūksta kompetencijos, išminties, kūrybiškumo ir tolerancijos, todėl juodųjų viešųjų ryšių naudojimą laikyčiau sovietinio laikotarpio palikimu. Mano, kaip politiko, solidumą jau įrodė rinkėjai, keturis kartus išrinkę Seimo nariu vienmandatėje apygardoje. Bet kuris politikas turi laikytis politinės kultūros, kurios aš pasigendu iš oponentų.
Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos vedlys
Pirmiausia, konservatoriai manęs nelaiko cirkininku, tik ieško galimybių, kaip mane sumenkinti visuomenės akyse. Jie supranta, kad mūsų partija turi labai daug galimybių laimėti Seimo rinkimus. Man asmeniškai nebaisios jokios jų technologijos, nes per ilgą laiką užsiauginau storą odą, bet savo gairėmis TS-LKD siekia, kad į rinkimus ateitų kuo mažiau žmonių, o tai jau nusikaltimas prieš valstybę.
Jau dabar matome, kad konservatoriai dirba tik sau. Šiandien, praskolinę valstybę, jie siekia konkuruoti ne idėjomis ar programinėmis nuostatomis, o šmeižimu ir juodosiomis technologijomis. Konservatoriai, pristatantys save kaip tradicinę politinę organizaciją, pasuko nusikalstamu keliu.
Valentinas Mazuronis, „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis
Nuo Vytauto Landsbergio vadovavimo laikų konservatoriai garsėjo pomėgiu kiršinti, ieškoti priešų, intriguoti. Po kadencijos, praleistos valdžioje, derėtų atsiskaityti už padarytus ir nepadarytus arba blogai nuveiktus darbos, o čia yra kitaip. Nieko nepadarysi.
TIK FAKTAI:
Vienas tamsiųjų technologijų skandalas JAV XX a. 8 dešimtmetyje kainavo postą prezidentui Richardui Nixonui. Dėl šio skandalo taip pat buvo apkaltinti ir nuteisti keli jo administracijos pareigūnai.
Tada paaiškėjo, kad Respublikonų partijos komiteto nurodymu buvo įsibrauta į Demokratų partijos būstinę Vašingtone, „Watergate“ viešbutyje, ir mėginama įrengti klausymosi aparatūrą. Išaiškėjo ir kiti rinkimų įstatymo pažeidimai (papirkimas, melagingi parodymai), dėl kurių buvo kaltinami kai kurie vyriausybės nariai.
Internete sklando anekdotas: Vienoje sostinės Gedimino prospekto šaligatvio pusėje eina A. Kubilius, o kitoje – senutė. Ji pažiūrėjo į A. Kubilių ir į viršų iškėlė kumštį. A. Kubilius irgi pamojavo kumščiu, o senutė ne pėsčia (?) – iškėlė ir antrą kumštį. A. Kubilius, kaip inteligentiškas žmogus, pasukiojo pirštą prie smilkinio ir nuėjo. Grįžo premjeras namo ir sako žmonai: „Žinai, sutikau gatvėje senutę, o ji man rodo – į snukį gausi , aš jai – pati tu gausi. Ji – tu manęs nepažįsti, aš dvigubai daugiau duosiu. Na, galvoju, pasimaišė senutei protas, ir nuėjau toliau.“
Grįžta senutė namo ir pasakoja: „Žinot, sutikau A. Kubilių. Aš jam rodau – laikyk valdžią, jis man – laikau. Rodau – laikyk tvirčiau, o jis – tai kad proto neužtenka!
Gediminas STANIŠAUSKAS
