Lietuviai nestokoja kūrybiškumo: čiuožinėdami su pačiūžomis įsitveria sparną ir pasikinko vėją, su snieglentėmis laksto senamiestyje, o dar kiti patys įsirengia ledinę čiuožyklą tiesiog savo namo kieme. Tačiau ne visos pramogos baigiasi laimingai: narai gelbėtojai skaičiuoja įlūžusius ir nuskendusius ir prašo gyventojų laikytis kelių pagrindinių taisyklių, kad žiemos pramogos nesibaigtų tragedija.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Įspūdingo grožio diena užfiksuota Nidoje: žmonės ant užšalusių marių čiuožinėjo su pačiūžomis, išbandė specialias roges su burėmis, o kai kurie tiesiog vaikščiojo su šiaurietiškomis lazdomis. O natūralią čiuožyklą serviruoja ir Baltijos jūra: ledinės bangos sustingo į skaidrų ledą ir pakrantėje savo jėgas išbando dailiojo čiuožimo entuziastai mėgėjai.
Yra ir tokių, kuriems paprastos pačiūžos ne tokios įdomios. Įsitvėrę pripučiamus sparnus ir pasikinkę vėją jie skrodžia užšalusį ežerą su vėjasparniais. Profesionalus buriuotojas Gintas Lapėnas pasakojo, kad tokie pripučiami sparnai dažniausiai naudojami vasarą, kai sportininkai ant banglenčių kartu su vėju lekia per bangas.
„Aš naudoju rankinę pompą. Bepumpuojant apšylama“, – sakė buriuotojas.
Kaip vyksta vėjasparnio paruošimas?
Burlentininkas pasakojo, kad toks sparnas supakuotas neužima daug vietos, o ir pripūsti jį nesudėtinga.
„Pripūtėm sparną, pagal instrukcijas, tokiu spaudimu, kiek reikia. Čia yra saugos lynas, kad nepabėgtų sparnas nuo mūsų. Centrinė nerviūra, rankenos, už kurių laikome ir valdome“, – pasakojo burlenčių klubo „Vėjas galvoje“ įkūrėjas Gintas Lapėnas.
Tačiau kol žiemos šaltukas lepina ir ežerai vilioja natūraliomis čiuožyklomis, Gintas su bendraminčiais nusprendė paįvairinti pačiūžų sportą. Visgi tenka pripažinti, kad tokia pramoga džiaugtis tenka retai, mat reikia ypatingų oro sąlygų: stipraus šaltuko ir tvirto ledo, o taip pat stiprių vėjo gūsių, kurie galėtų tempti sparnus.
„Svarbiausia vėjas ir gana švarus ledas. Kuo lygesnis, kuo mažiau sniego, tada pačiūžos lengvai slysta. Vėjas apie 4-5 m/s turėtų būti, tada pakanka traukos, kad išjudintų, kad lėktų“, – aiškino G. Lapėnas.
Gelbėtojai prašo ant ledo elgtis atsargiai
Kol vieni ieško ekstremalių potyrių, kiti įsirengia kuo puikiausią čiuožyklą tiesiog savo pačių kieme. O dar kitiems neprireikia net ir nuvalyto lygaus ledo: su snieglente čiuožė tiesiog Vilniaus senamiestyje, įsitvėrę į prie automobilio pririštą virvę. Ir visgi ne visos pramogos baigiasi laimingai: gelbėtojai praneša, kad vien šiemet jau teko 10 kartų skubėti gelbėti įlūžusius ir skęstančius gyventojus.
„Kaip žinome, sausį formavosi jau ledas nuo pradžios. Tai praktiškai visi gelbėjimo darbai buvo ant ledo. Ir yra 4 nuskendę žmonės jau šiemet“, – kalbėjo ugniagesys gelbėtojas, naras Alvydas Berlinskas.
Gelbėtojas sako, kad dažniausia nelaimės priežastis – neapdairumas: dažnai gyventojai nepatikrina ledo storio, neįvertina, kad ledą gali iškraipyti ir susilpninti tekančios srovės.
„Ežerai, tvenkiniai, visi vandens telkiniai užšąla nevienodai. Jeigu didesnis, jis užšąla vėliau, mažesni anksčiau. Bet vėlgi, ten įtakoja, ar įteka kažkoks upelis, ar yra ten srovės“, – aiškino A. Berlinskas.
Įspėjo, kada ant ledo geriau nelipti
Dar keli ženklai, kurie turėtų priversti suabejoti ledo tvirtumu – sniegas ir eketės: būtent tai dažnai byloja, kad ledas didelio svorio gali ir neišlaikyti.
„Kai pasninga, susidaro svoris. Ledas jau formuojasi lėčiau. Ir jeigu ten kažkas prapjauna eketę, vanduo nuo svorio trykšta į viršų ant to ledo, tada jau gaunasi vėl kitoks ledas“, – įspėjo ugniagesys gelbėtojas.
Sinoptikas pasakojo, kad dabar didžioji dalis ežerų yra užšalusi ir ant jų lipt saugu, tačiau vis tiek privalu nepamiršti atsargumo priemonių, o svarbiausia – visada saugiau yra būti su žmonėmis, kurie prireikus galėtų ištiesti pagalbos ranką.
„Pagal dabartinę situaciją ledas neturėtų tikrai tirpti, daugelyje ežerų tas jo storis virš 10, 20 centimetrų siekia. Na, pagal rekomendacijas nuo 7 cm storis turėtų būti ledo, tada galima lipti žmonėms“, – sakė sinoptikas Vytautas Patašius.
Svarbiausia specialistų siunčiama žinia – nelipkite ant užšalusių upių. Jose ledo storis niekada nebūna tolygus dėl tekančio vandens, todėl tai yra ypač rizikinga.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
