Miško gatvės gyventojas Algis Janulevičius, iki pensijos dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju, kelia daug problemų kaimynams.
Bėdos prasidėjo prieš dvejus metus, kai alytiškis po nesėkmingos akių operacijos apako. Be to, dėl kojų problemų jam sunku vaikščioti.
Gyvenantis viename kambarėlyje, kuriame nėra nei kriauklės, nei vonios, A. Janulevičius sakė nenorįs pyktis su kaimynais. Moterys jam atneša sriubos, aptvarko. Anksčiau neįgaliu pensininku rūpinosi dukra. „Esu pirmos grupės invalidas, man reikia globos, norėčiau gyventi medicinos ir reabilitacijos centre“, - teigė A. Janulevičius.
Bendroje virtuvėje susirinkusios kaimynės „Miesto laikraščiui“ pasakojo apie kasdieną neįgaliojo fekalijomis ištepamus laiptų turėklus, sienas, grindis, bendrame vonios kambaryje nuolat besimėtančius nešvarius apatinius drabužius.
Moterys aiškino pateikusios raštišką prašymą savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, kad pasirūpintų jų neįgaliu kaimynu, bet jokios pagalbos nesulaukė. Tada jos savo lėšomis vežė kaimyną į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę - gydytojai konstatavo, jog pacientas neturi psichikos sutrikimų ir grąžino į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, o iš ten jis grįžo namo.
Alytiškės pabrėžė, jog kaimynas dar ir stikliuko mėgėjas, išgėręs jis visiškai neprognozuojamas.
Bendros praktikos gydytojas Algimantas Raulinaitis pasakojo, kad A. Janulevičius apako, kai operuojant akies lęšiuką stvėrė gydytojui už rankos - taip buvo pažeista akies tinklainė. Ilgą laiką tėvą slaugiusi dukra neištvėrė jo terorizavimo ir atsisakė globos.
A.Raulinaitis dukters prašymu siuntė ligonį į Vinco Kudirkos ligoninės slaugos skyrių, kuriame pacientai priglaudžiami iki keturių mėnesių, bet A. Janulevičius čia išbuvo vos dvi savaites.
Socialinės parmos skyriaus vedėja Danutė Tamaševičienė antrino A. Raulinaičiui, kad jokie pensionatai nepriims žmogaus, kuris piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Jei tik A. Janulevičius sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, jį būtų galima įkurdinti slaugos namuose, tačiau įstatymai draudžia gydyti priverstinai, nebent žmogus nusikalstų.
„Mes negalim realiai padėti šiam žmogui. Ne tokios jam reikia pagalbos. Visa pagalba – atnešti išgerti. Toks jau jo gyvenimo būdas“, - su liūdesiu atsiduso skyriaus vedėja. Jos nuomone, tokiems žmonėms reikėtų steigti atskirus namus, nes panašiai gyvenančių alytiškių yra ne vienas ir ne du. Pasitaiko, kad jie atvedami į Socialinės paramos skyrių ir ten paliekami, tarsi sakant: „Žinokitės patys“.
O žinotis reikia su tokiais, kuriuos lankydamas socialinis darbuotojas nežino, ką užtiks: kompaniją sugėrovų ar savęs nekontroliuojantį slaugomą žmogų.
Bet kuo nusikalto namo gyventojai, turintys kentėti tokią kaimynystę?
Lijana ČYŽIENĖ
