Pareigūnų profsąjungos jau pareiškė, kad biudžetas apgailėtinas. O premjeras viešai pripažino – VSD jau dabar trūksta dešimčių darbuotojų.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šiomis dienomis baigėsi vienos didžiausių Lietuvoje kariuomenės ir kitų tarnybų pratybų „Perkūno griausmas“. O kad mūsų kariuomenės pajėgumai toliau stiprėtų ir tai vyktų kuo greičiau, Vyriausybė ir kitiems metams numatė didžiulį krašto apsaugos biudžetą.
„Nacionalinės divizijos sukūrimas, ginkluotės įsigijimas, infrastruktūra reikalauja didelių sumų jau dabar. Šių darbų negalime išdėlioti keliems dešimtmečiams į priekį, pajėgumų reikia greičiau“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
2027-aisiais suplanuota krašto apsaugai skirti kiek daugiau nei 4 milijardus 800 milijonų eurų. Tai beveik 40 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Tiesa, nors pinigų daugėja, tačiau finansavimo procentas dėl ekonomikos augimo krenta. Šiemet gynybai skiriame 5,38 procento BVP, o kitais metais šis rodiklis bus lygiai 5 procentai.
„Skaičiams aš tikrai jokių pretenzijų neturiu, tik yra kitas klausimas – kaip investicijos į gynybą bus konvertuojamos į karinius pajėgumus. Tai kol kas pinigai netampa kariniais pajėgumais, tai įgyvendinimo klausimas. Įsigijimų klausimas, Gynybos resursų agentūros veiklos klausimas – ir čia yra didžioji problema“, – aiškino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Palyginimui, Lietuva ir kitais metais gynybai skirs kone tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Kaimyninės šalys gynybai skirs kiek mažiau nei po 2 su puse milijardo eurų.
Bet kaimynai lenkai jau visai kitoje lygoje: kitų metų biudžete gynybai jie planuoja skirti kone 10 kartų daugiau nei Lietuva – beveik 46 milijardus eurų.
Tačiau kol kariuomenė stiprėja ir ruošiasi, kai kurių ekspertų vertinimu, Europoje jau vyksta kitoks karas – žvalgybos tarnybų. Nuolat girdime apie hibridines atakas, sabotažo išpuolius.
Tiesa, VSD biudžetas atrodo kukliai. Kitiems metams VSD suplanuota skirti apie 70 milijonų eurų. Šiemet biudžetas maždaug 5 milijonais mažesnis, tad augimas greičiausiai atliepia tik standartinį algų didėjimą.
„Didesnė dalis turbūt teks darbo užmokesčio fondui, nes VSD turi iššūkių komplektuojant darbuotojus: labai nemenkas skaičius personalo, kurį reiktų rasti, dešimtys pareigūnų reikalingi mūsų tarnyboms. Tai pasakyti, kad nieko nėra daroma, neišeina; kad gali būti daugiau daroma – turbūt galima apie tai kalbėti“, – kalbėjo ministras primininkas Mindaugas Sinkevičius.
Šnipus gaudantys ir išpuolius Lietuvoje užkardyti turintys pareigūnai kitais metais turės iš esmės tokį patį biudžetą, kaip ir Lietuvos mokslo taryba, ir maždaug 10 milijonų eurų mažesnį nei LRT.
Palyginimui, Latvijoje yra kelios žvalgybos tarnybos, jų bendras biudžetas taip pat siekia apie 70 milijonų eurų. Estai kitiems metams suplanavę kiek mažiau nei 50 milijonų. Lenkai žvalgybos tarnyboms žada skirti net apie 370 milijonų eurų.
„Mes išsiuntėme koalicijos partneriams savo pasiūlymus, susijusius su nacionaliniu saugumu. Ir būtent pagrindinis akcentas yra tas, kad išorės ir vidaus saugumas yra vientisa sistema. Jeigu jau stipriname, tai reikia žiūrėti ne kaip į atskiras dalis, o kaip į vientisą sistemą ir visas kartu. Vertinti išorės ir vidaus saugumą kaip vieną darinį“, – sakė „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Gerokai didėja Šaulių sąjungos biudžetas
Šiemet sąjunga gavo virš 24 milijonų, kitąmet gaus daugiau nei 31 milijoną eurų. Sąjunga juda link tikslo turėti apie 50 tūkstančių narių, dabar jų yra apie 20 tūkstančių.
„Mūsų pagrindinė užduotis dabar – stiprinti vidaus saugumą taip pat, kaip ir valdyti išorės grėsmes. Tam skirti maksimalų dėmesį. Turime didelių iššūkių, ir vienas iš tų iššūkių, kurį matome, – šliuzas, atsidaręs per migracijos kanalus. Tuos, kurių nespėjame sukontroliuoti. Va čia yra rizika. Nes mes neturime pakankamai pajėgumų visus patikrinti“, – aiškino D. Gaižauskas.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerijai, kurios pavaldume yra viešąją tvarką užtikrinančios tarnybos, kitiems metams suplanuota skirti 922 milijonus – 40 milijonų daugiau nei šiemet. Bet pridėjus europinę paramą, VRM biudžetas jau šiemet perkopė milijardą.
„Mes visi esame toje pačioje barikadų pusėje. Viešasis saugumas, vidaus saugumas ir krašto gynyba – vienareikšmiškai ant vienos eilutės. Ir negali finansavimas skirtis 4 kartus ir daugiau. Tai tikrai yra apgailėtina, nepriimtina“, – sakė Pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininkė Ineta Kursevičienė.
Policijai Vyriausybė pridėjo 20 milijonų eurų, kitų metų biudžetas sieks 384 milijonus eurų. 316 milijonų – pareigūnų algoms.
Kukliausiai ši Vyriausybė pasielgė su pasieniečiais: prie jų biudžeto kitiems metams pridėjo vos 2 milijonus eurų, procentinis augimas nesiekia nė 2 procentų. Tiesa, pažymima, kad darbo užmokesčio fondas didės. 2 milijonus eurų papildomai gauna Viešojo saugumo tarnyba. Vis tik, kaip skaičiuoja ministerija, statutiniams pareigūnams kitais metais atlyginimai vidutiniškai augs 7,5 procento.
„Na, man labai keista, kai antrus metus, gal net ir trečius metus kalbame apie tą patį, kad pareigūnų darbo užmokesčio eilutės yra apgailėtinos, ir vis tiek mes turime tą pačią situaciją“, – teigė I. Kursevičienė.
„Taip, esu girdėjęs ir ne kartą susitikęs su profesinėmis sąjungomis, kad pageidavimas būtų ir 15 , ir daugiau, ir pasakyta buvo, kad klausimas n kartų buvo apleistas, referuojama į buvusias Vyriausybes, kad jos iš viso nesprendė“, – minėjo ministras primininkas Mindaugas Sinkevičius.
Maža to, skundžiasi ir Migracijos departamento profsąjunga – akcentuoja, kad daugėjant imigrantų jų darbo krūvis taip pat auga, būtina tikrinti, ar atvykėliai nekelia grėsmės. Bet specialistams algų kėlimo nenumatyta.
„Akivaizdu, kad vidaus saugumui investicijos nėra pakankamos, kad būtų galima užpildyti tarnybas pakankamu personalu, žmonėmis, iš kitos pusės – kad būtų užtikrintas jų tinkamas karinis standartas, pasirengimas atremti tas įvairias pilkosios zonos grėsmes“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, tarnybų finansavimas dar gali keistis ieškant kompromisų Seime.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
