Išankstiniais 19 val. duomenimis, rinkimuose iš viso balsavo 37,33 proc. rinkėjų. VRK vadovas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad bendras rinkimų aktyvumas sieks 38-39 procentų. Prieš dvi savaites bendras aktyvumas pirmajame ture siekė 47,17 procento.
Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus prie urnų atėjo 44,08 proc. rinkėjų, 2007-aisiais – 41,3 proc. rinkėjų. Tuo metu per paskutinius prezidento bei Seimo rinkimus savo balso teise pasinaudojo kiek daugiau nei 52 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad daliai protesto elektorato arba tų žmonių, kurie balsuoja už tas partijas, atstovaujančiais etnines grupes, nematė tikslo eiti į antrąjį rinkimų turą ir rinktis merą. Jie dažnai savo balsą mato kaip protesto išraišką, o ne kaip realų bandymą statyti už vieną ar kitą kandidatą“, – LRT Televizijos laidoje kalbėjo ryšių su visuomene specialistas M. Katkus.
Jo teigimu, antrajame prezidento rinkimų ture rinkėjų aktyvumas taip pat buvo nedidelis, tačiau ne toks žemas, kaip per antrąjį tiesioginių merų rinkimų turą. „Matyt, kai kurie žmonės nusprendė daugiau nebedalyvauti tame žaidime, ir atsisakė eiti į antrąjį rinkimų turą. Be to, ir oras šiandien tikrai buvo neblogas“, – priežastis, kodėl prie urnų atėjo nedaug rinkėjų, aiškino M. Katkus.
Pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų kadencija trunka ketverius metus.
