Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja dietistė Ugnė Radzevičienė.
Ar jau susiplanavote savo valgiaraštį šventėms?
U. Radzevičienė: Tikrai taip, atskirai planuoti net nereikia, todėl, kad kai maitinimas jau yra tapęs įpročiu, atskirai dirbti darbo nereikia – jis nuolatos eina labai tokia sava eiga, tai tas labai džiugina, mažina chaosą ir atsiranda ramybė, kurios mums šiuo metu labai trūksta. Kodėl? Todėl, kad mes labai dažnai ieškome ramybės būtent valgydami.
Kadangi prieššventiniu laikotarpiu yra daug chaoso, tai jau kai atsisėdame prie šventinio stalo, mes stengiamės visą tą chaosą kuo greičiau nuraminti ir tą emociją stengiamės pratęsti. Kai aš pradedu valgyti, mano emocijos rimsta, galvoje gaminasi dopaminas, tai teikia man laimės, ir aš noriu toje laimėje būti kuo ilgiau – valgau ir valgau, vis bandydama palaikyti tą dopaminą.
Bet tada atsiranda pokytis, kad kaltės jausmas irgi ateina čia ir dabar – mes pradedame liūdėti ir gailėtis, tada vėl norime šokti į tą laimę. Prisimename, kada buvo ta laimė – tada, kada valgiau, ir vėl atsisėdu prie to stalo, ir vėl pradedu valgyti.
Tas planavimas ir yra apie tai: jeigu mano kasdienė mityba bus taisyklinga, tai tie periodai, kurie yra mūsų gyvenime – metų šventės, įvykiai, galbūt tos pačios kelionės ar gimtadieniai – nebeteiks mums chaoso ir atskirai planuoti to nereikės.
12 Kūčių patiekalų atskirai neplanuosite ir jie tiesiog atsiras?
U. Radzevičienė: Nėra pas mane taip, kad atidarau šaldytuvą ir visi 12 Kūčioms reikalingų ingredientų jau yra, bet didžioji dalis tų produktų tikrai taip – žuvis, daržovės, kruopos, šie produktai pas mane kasdien yra šaldytuve.
Aišku, lėkštėse nėra būtent silkės pataluose arba, sakykime, kokių nors kūčiukų. Pas mane nėra ant stalo kiekvieną dieną, bet tų produktų tikrai taip yra. Turiu tokį planelį, kur pasirašau, kokių produktų man reikėtų tiesiog papildomai nusipirkti.
Pavyzdžiui, aš tikrai kasdien neturiu spanguolių šaldymo kameroje, iš kurių galėčiau išsivirti kisieliaus. Natūralu, kad pas mane sąraše bus, jog artimiausiu laiku, kai važiuosiu į parduotuvę, man reikės nusipirkti spanguolių, nusipirkti dar kažkokių ingredientų, bet kad aš specialiai kažkaip tam labai ruoščiausi ir pas mane tiesiog dėžėmis, paletėmis važiuotų maistas – tikrai taip nėra.
Mes nedarome kulto, nes mano patarimas visiems yra tai, kad šventės yra ne tik apie maistą – šventės visų pirma yra apie santykį, apie prisiminimus, apie emocijas, kurių procese kartu yra ir maistas. Aš galiu ragauti patiekalą, kuris ant mano stalo yra paveldėtas iš mano proprosenelės, valgydama tą patiekalą, aš galiu grįžti į tuos prisiminimus, jais pasidalinti su savo galbūt anūkais.
Šventės yra visų pirma apie emociją ir apie santykį – lygiai tas pats santykis yra ir su manimi į maistą – kaip aš matau tą maistą, maistas turi būti ragavimas. Jeigu aš turėsiu susiformavusį įprotį, tai yra, kad atstačius santykį į maistą, aš galėsiu mėgautis ragavimo procesu ir man nereikės savo emocijų, kaltės, liūdesio raminti maistu.
Beje, jautresnį klausimą vis tiek norėčiau paliesti – didžioji dalis žmonių būtent per šitą šventinį laikotarpį išgyvena patirtą netektį, nes tai yra labai jautru. Aš pati asmeniškai kiekvieną kartą prisimenu, kad prie mano Kūčių stalo nebėra mano mamos ir tėčio, su kuriais turėjome labai stiprias tradicijas, ir niekaip nepavyksta visiškai jų paleisti mano mintyse, kiekvieną kartą aš tarsi grįžtu į gedėjimo laikotarpį, nes ant mano Kūčių stalo yra tie patiekalai, kurie buvo tų žmonių gaminami.
Aš per juos sužinojau apie tuos patiekalus, tai natūralu, kad man kiekvieną kartą juos primena, taip veikia mūsų pasąmonė, taip veikia mūsų smegenys, ir nuo to niekur nedingsime, nereikia nuo to bėgti ir nereikia tų emocijų užvalgyti.
Mes galime, lygiai taip pat, kaip minėjau, valgydami tuos patiekalus grįžti į tą emociją, bet nebandykime jų užvalgyti arba kažkaip kitaip numalšinti to skausmo. Leiskime sau išbūti, paliūdėti, išgedėti – tai yra natūralus procesas, ir nereikia eiti prieš gamtą.
Kaip jūsų požiūriu ruošti tuos patiekalus, kad ir išlaikyti tradicijas, bet ir išlaikyti kiek įmanoma geresnę sudėtį? Kaip pasistengti šiek tiek tuos patiekalus tarsi palengvinti, kad jie neapsunkintų, kad paskui nebūtų cukraus šoko ir energijos kritimo?
U. Radzevičienė: Labai geras klausimas, į kurį turiu daug atsakymų. Visų pirma, 12 patiekalų tegul būna ant jūsų stalo, todėl, kad ši tradicija yra paveldėta. Gastronominis paveldas yra tuo unikalus, kad tai nėra architektūrinis paveldas, kur nieko negalima keisti, jeigu nori išlaikyti paveldą.
Gastronominis paveldas yra apie tai, kad aš galiu keisti ingredientus pagal dabartinę esančią mano situaciją, o dažnai tai padiktuoja mano savijauta. Žiūrėkite, kaip gražiai apjungiu viską: organizmas visada priešinsis pokyčiams, taip veikia mūsų smegenys – toks yra mokslas.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
