Būsimiems studentams svarstant kur stoti, mėginome išsiaiškinti, kokios specialybės perspektyvios, kokių profesionalų dažniausiai dairosi darbdaviai.
Paaiškėjo, kad išsami studija, parodysianti bent artimiausių trejų metų perspektyvių specialybių paklausą, dar tik ruošiama. Tačiau pavyko išsiaiškinti, kad darbdaviai labiausiai ieško techninį išsilavinimą turinčių savo srities žinovų. Tiesa, stinga ir nekvalifikuotų darbuotojų.
Pirmą geodezijos studijų kursą bebaigianti Giedrė prisimena, kad renkantis, kur studijuoti, dvejonių būta labai daug. „Man visi mokytojai piršo humanitarinę kryptį sakydami, kad tam turiu gebėjimų. Tačiau buvau girdėjusi, kad technikos specialybės perspektyvesnės. Tad į geodeziją stojau su viltimi gauti geresnį darbą“, – pasakoja Giedrė.
Anot jos, apie specialybių perspektyvas ji sužinojusi iš lankymosi universitetuose bei Darbo biržos, į kurią „ekskursijas“ organizuodavo mokytojai.
Kaip paaiškėjo iš pokalbių su specialistais, ir šiais metais technines specialybes pasirinkusių studentų greičiausiai lauks neprastos perspektyvos.
Patys žino, ko reikia
Algimantas Jankauskas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje, teigia, kad pramonei labiausiai stinga techniškųjų specialybių atstovų: inžinierių, elektrikų. Trūksta statybininkų, suvirintojų.
Anot A. Jankausko, rinkos poreikiai keičiasi ne tiek greitai, kad į juos švietimo sistema nespėtų reaguoti. Tačiau, pasak pašnekovo, mokyklų ruošiami specialistai nepatenkina rinkos poreikių, nes švietimo įstaigos neįsiklauso į darbdavių pastabas, su jais nebendradarbiauja.
„Juk tik mes galime žinoti, ko mums reikia“, – sako A. Jankauskas.
Pasak jo, kiek geresnė situacija rengiant specialistus profesinėse mokyklose, mat profesinio rengimo įstatyme numatyta, kad darbdaviai prisideda ruošiant programas moksleiviams. Tačiau Mokslo ir studijų įstatyme apie tokią galimybę neužsimenama.
Reikia „tiksliukų“
Irena Jazarskaitė, cvonline.lt personalo atrankų konsultantė, pastebi, jog šiuo metu reikia informacinių technologijų srities specialistų, finansinio sektoriaus atstovų, taip pat – darbuotojų su techniniu išsilavinimu.
Pastarieji, anot I. Jazarskaitės, labai laukiami prie darbų su įvairiais projektais techninių įrengimų pardavimams. Anot pašnekovės, dvyliktokui, galvojančiam, kur stoti, pirmiausia reikėtų sau pačiam atsakyti į klausimą, kokį save jis įsivaizduojantis po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų, kokia veikla jam teikia pasitenkinimą ir kiek tai naudinga kitiems žmonėms.
Pasak I. Jazarskaitės, galima pasitelkti ir specialiai tam sukurtas profesinių interesų nustatymo metodikas. Pašnekovė pastebi: dažniausiai darbdavio ir kandidato į darbo vietą pokalbio raktu būna formalaus reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą įvykdymas.
„Retai kada reikalavimuose kandidatams darbdaviai rašo, kad išsilavinimas nesvarbus, esmė – konkretūs gebėjimai ir įgūdžiai. Kaip pateikti save darbdaviui, įrodant, kad esi specialistas–praktikas, be aukštojo išsilavinimo – nelengvas klausimas“, – sako I. Jazarskaitė.
Ekonomistų per daug
Linkusieji į humanitarinius mokslus neturi tokios paklausos tarp darbdavių kaip jaučiantys patrauklumą tiksliesiems mokslams. Tačiau Daina Lukošiūnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos universitetinių studijų skyriaus vedėja, prognozuoja, kad vis paklausesni darysis vertėjai iš anglų ir prancūzų kalbų, ypač artėjant 2013 metams, kai Lietuva perims pirmininkavimą ES.
O pastačius atominę jėgainę, D. Lukošiūnienės žiniomis, reikės kelių šimtų branduolinės energetikos specialistų.
Audronė Žvirblienė, Ūkio ministerijos ūkio strategijos departamento direktorė, vardydama, kokių specialistų stinga rinkoje, remiasi tyrimu. Tyrimas parodė, kad apdirbamosios gamybos srityje stinga dirbančiųjų tekstilės, baldų gamybos, metalo gaminių, statybos, prekybos sektoriuje bei specialistų, gebančių tvarkyti namų ūkio įrenginius.
Be to, remiantis tyrimo duomenimis matyti, kad verslo įmonės dažniausiai ieško metalo apdirbimo, mašinų gamybos specialistų, statybininkų montuotojų, apdailininkų, vairuotojų.
Iš baigusiųjų aukštąją mokyklą pasigendama verslo specialistų, ypač vadybininkų, fizikos ir inžinerijos profesionalų. A. Žvirblienė pastebi, kad pramonei reikia ne tik amatininkų, bet ir specialistų, gebančių kurti naujas technologijas ir mokėti su jomis dirbti.
Tyrimą atlikęs Dalius Raškinis, Ekonominių ir teisinių konsultacijų centro direktorius, sako, kad lengviau pasakyti, kokių specialistų ruošiama per daug, nei išvardinti tuos, kurių stinga.
„O per daug – ekonomistų. Juos ruošia ne tik aukštosios, bet ir aukštesniosios, o profesinio rengimo mokyklose ekonomistai – specialybė, kuri pagal paruošiamų specialistų skaičių užima antrą vietą“, – teigė D. Raškinis. Tačiau, pasak jo, pramonėje galima rasti laisvų vietų bet kokiam specialistui, ypač – turinčiam profesinį išsilavinimą.
Pašnekovas svarsto, kad to galimos dvi priežastys: profesinės mokyklos nesugeba sukurti teigiamo požiūrio į profesiją bei kai kurių specialistų didelė paklausa užsienyje. Anot D. Raškinio, švietimo sistema labai nepaslanki – kol sureaguoja į rinkos poreikius ir paruošia specialistus, specialistų paklausa pasikeičia.
Statistika
Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausį darbdaviai ieškojo apie 900 nekvalifikuotų transporto darbininkų ir krovikų, panašiai tiek pat trūko pardavėjų, apie 800 nekvalifikuotų darbuotojų ieškojo apdirbimo pramonės įmonės. Tiek pat stigo krovininio transporto vairuotojų.
Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad šiais metais daugiausia darbo vietų bus įsteigta draudimo, pardavimo, reklamos vadybininkams, logistikos specialistams, statybos, kompiuterinių sistemų, mechanikos inžinieriams, gydytojams, mokytojams, mūrininkams, dažytojams, tinkuotojams, virėjams, siuvėjams, pardavėjams, sunkvežimių vairuotojams, suvirintojams.
Šią savaitę paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad praėjusiais metais šalyje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,4 karto daugiau nei 2006 metais.
Mažiausia laisvų darbo vietų pernai būta viešbučiuose ir restoranuose, žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Daugiausia – per trečdalį – laisvų darbo vietų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams.
„Balsas.lt" jau kuris laikas nesiryžta publikuoti straipsnio „Ko tikisi studentai iš darbdavių?" pagal „Naujasdarbas.lt" tyrimą. Pernai rudenį atliktas 8 universitetų tyrimas nustatė, kad studentų svajonės atitinka juodžiausius eksploatatorių kėslus: didžiausias aukštųjų mokyklų absolventų vidutinis pageidaujamas atlyginimas yra apie 1800 litų.
