Pavojingai pasvirusio seno medžio, augusio daugiabučio namo kieme, "likvidavimas" klaipėdiečių šeimai atsieis 20 tūkst. litų. Tiek reikės pakloti, norint suremontuoti automobilį, galiausiai "pritrėkštą" žaliuojančios kiemo "puošmenos", kuria ilgą laiką skųstasi įvairioms tarnyboms.
Centrinėje miesto dalyje, Karoso gatvėje 16, esančio daugiabučio namo gyventojams ilgai nerimą kėlė kieme augęs klevas - seniausiai genėjimo nematęs medis labai išsikerojo. Nors, pasižiūrėjus pro langą, žaliuojančios šakos džiugino akį, praktiškai klevas daugiausia trukdė.
Atvažiuojantis sunkusis transportas - šiukšlių surinkimo mašinos, sunkvežimiai - visuomet kliudydavo ir draskydavo ilgas šakas. Maža to, greta šimtamečio namo augantis senutėlis klevas kasmet vis labiau pavojingai krypo langų pusėn.
Nukreipė kitur
Savame kieme matydami kasdien vis grėsmingiau svyrantį didelį seną medį ir mėgindami apsidrausti nuo galimos nelaimės, namo gyventojai beveik metus - nuo praėjusių metų rudens - skambinėjo ir siuntė raštus įvairioms miesto tvarka besirūpinančioms tarnyboms. Žmonės bijojo, kad medis nebeatlaikys rudens audrų ir nuvirs.
Prašymą išspręsti Karoso g. 16 namo aktualias problemas gyventojai pernai rudenį adresavo ir miesto merui Rimantui Taraškevičiui. Po poros savaičių jie sulaukė oficialaus Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus pasirašyto atsakymo.
Raštu gyventojai buvo informuojami, kad "želdinius, augančius kiemuose, tvarko namų valdos. Todėl dėl uosialapio klevo, augančio Jūsų kieme, nupjovimo ar nugenėjimo prašome kreiptis į UAB "Mūsų namų valdų" direktorių".
Prispaudė automobilį
Namų valdoms atlikus visus formalumus, šių metų sausio 22 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyrius išdavė leidimą klevui nukirsti.
Namų valdos gyventojams pranešė, kad medžio kirtimo paslauga jiems papildomai kainuos. Tad tam vėl reikėsią prašyti visų kaimynų sutikimo. Pritrūkę vieningumo ir neapsispręsdami dėl finansinių dalykų, gyventojai klevo likimą paliko savieigai, o įstaigų susirašinėjimas taip ir liko vien raštais.
Uosialapis klevas ištvėrė dar vieną rudenį ir žiemą. Pasimėgavęs paskutiniuoju savo pavasariu, praėjusį sekmadienį jis nuvirto ant šalia stovėjusio automobilio, priklausančio vienam namo gyventojui.
Name įsikūrusiems klaipėdiečiams beliko džiaugtis tuo, kad sulūžęs medis nekliudė žmonių ir neišdaužė langų.
Klevo kamieną su šakomis nuo automobilio nukėlė ir gabalais supjaustė atvykę ugniagesiai gelbėtojai.
Prieš dvejus metus pagaminta mašina sugadinta, ją teks remontuoti ir perdažyti. Laimei, modernus automobilis buvo apdraustas, tad apie 20 tūkst. litų remonto vertę atlygins draudimo bendrovė, kuri savo ruožtu neatmeta planų bylinėtis su tarnybomis, kurios atsako už kiemo tvarką ir buvo informuotos apie problemą, tačiau galų gale perleido reikalus gyventojų atsakomybėn.
Reikia eiti iki galo
"Mūsų namų valdas" valdančios pastatų ūkio priežiūros bendrovės "City Service" Klaipėdos regiono eksploatacijos padalinio vadovas Algirdas Civilka stebėjosi, išgirdęs apie susiklosčiusią situaciją.
"Į namų valdų kompetenciją medžių priežiūra nepatenka, todėl gyventojams pageidaujant tokių paslaugų, už jas reikalaujama papildomo mokesčio. Tačiau esant avarinei situacijai, manau, pirmiausia reikia atlikti būtinus darbus, o paskui išsiaiškinti dėl užmokesčio. Išsiaiškinsiu su "Mūsų namų valdomis", kokios buvo konkrečios įvykio aplinkybės", - sakė pokalbininkas.
Jis spėliojo, kodėl gyventojams iškart nebuvo pasakyta kreiptis į ugniagesius, kurie medį nukirstų - tai esą būtų paprasčiausias būdas juo atsikratyti.
Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės teigimu, apie medį, kurį norėtų nugenėti ar nukirsti, gyventojai pirmiausia turi pranešti namo administratoriui - namų bendrijos pirmininkui arba namų valdoms.
Administratorius, įsitikinęs, kad tai yra vieninga daugumos gyventojų pozicija, savo ruožtu rengia bendrą prašymą Savivaldybei dėl želdinių pašalinimo leidimo išdavimo. Specialistams išnagrinėjus situaciją ir palaiminus sprendimą, medžio genėjimu arba kirtimu toliau rūpinasi namo administratorius ir gyventojai.
Nenori mokėti
Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vyresniosios specialistės Violetos Gutauskienės, problemos dažniausiai prasideda, kai gyventojai sužino, kad už medžio kirtimą reikėsią mokėti.
Tačiau nemokamai genimi ir šalinami tik bendrojo naudojimo miesto plotuose augantys medžiai bei, jeigu pakanka biudžeto skirtų lėšų, kiemuose augantys avarinės būklės želdiniai, aiškiai keliantys pavojų.
Nukirtus medį, reikia tai kompensuoti - apmokant jo vertę arba pasodinant kitą medį ar krūmų. Tačiau, pasak pokalbininkės, šito nereikia daryti, jeigu šalinamas sausuolis, ligotas, labai pasviręs ir kitokius panašius kriterijus atitinkantis nebevertingas medis.
Pasak bendrovės "Klaipėdos želdiniai" direktoriaus Gedimino Valašino, kirtimo ir genėjimo paslaugos apmokamos, atsižvelgiant į daugelį sąlygų - medžio storį ir aukštį, papildomos technikos naudojimą ir t.t. Tad kaina gali varijuoti nuo poros šimtų iki tūkstančio litų. Genėjimo paslaugos - pigesnės: vidutiniškai apie 150 litų.
Problemiški medžiai
Klaipėdos savaivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Lygutaitės teigimu, uosialapius klevus prieš 60 metų buvo populiaru sodinti, nes šie medžiai greitai užauga.
"Kita vertus, jie yra jautrūs aplinkos veiksniams, greitai išpūva, neatlaiko audrų. Pagal šiemet įsigaliojusį Želdynų įstatymą ir su juo susijusius poįstatyminius aktus, uosialapiai klevai drauge su tuopomis ir kt. medžiais įtraukti į nesodintinų sąrašą", - sakė pokalbininkė.
Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos teigimu, problemiški medžiai - tai ne vietoje pasodinti. "Būna, gyventojai pasodina juos per arti namo. Iš pradžių džiaugiasi mažu žaliuojančiu medeliu, o kai šis užauga ir ima užstoti kaimynams saulę ar kitaip trukdyti - prasideda ginčai, o medžio - gaila", - kalbėjo D. Berankienė.
"Klaipėdos želdinių" direktoriaus G. Valašino teigimu, didžiausia bėda, kad tokių - ne vietoje esančių - medžių mieste netrūksta.
Pasitaiko pasodintų ant požeminių komunikacijų, prie pat namų. "Kai išduodamas leidimas nukirsti medį, prasideda kaimynų ginčai - vienam medis trukdąs, o kitam esą visai ne. Tokių kurioziškų situacijų mūsų darbe pasitaiko neretai", - sakė pokalbininkas.
