Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiais atvejais dėl gyvenamosios vietos deklaravimo išties gali išaugti mokesčiai arba kilti kitų rizikų, pvz., jei nuomojamame būste oficialiai prideklaruojami nepilnamečiai.
Ar baimė leisti prisideklaruoti – pagrįsta?
„Išsinuomojau butą, bet savininkas neleidžia jame deklaruoti gyvenamosios vietos. Ar jis gali tai uždrausti? Ką tokiu atveju daryti – gal prisideklaruoti parduotuvėje? Juk adresas yra būtinas tiek balsuojant, tiek registruojant automobilį, tiek mokant sąskaitas, imant paskolas, gaunant išmokas, prisijungiant prie įvairių svetainių.
Ir kas nutinka pasibaigus būsto nuomos sutarčiai – ar tada asmuo lieka tiesiog niekur nedeklaruotas? Matyt, tampi oficialiu benamiu ir nebeegzistuoji?“ – ironizavo neseniai į sostinę atsikraustęs Justinas.
Įmonės „Turėk namus“ vadovė, nekilnojamojo turto (NT) brokerė Jovita Aleksejūnienė sutiko, kad daug kas bijo leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą, kad šie neįgytų daugiau teisių į būstą.
Tačiau specialistė ramina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nesukuria nuosavybės teisių – vienintelis teisėtas pagrindas gyventi būste yra nuomos sutartis. Jai pasibaigus, pasibaigia ir teisė ten gyventi, nepriklausomai nuo deklaracijos.
„Būstų savininkai nuomininkų deklaracijos ypač bijo, jei būstą išsinuomoja šeimos su nepilnamečiais vaikais. Taip, iškraustyti nuomininkus su vaikais visada yra sudėtingiau ir užtrunka ilgiau, bet deklaracija tam neturi jokios reikšmės.
Tad mano atsakymas būtų, kad bijoma be reikalo“, – pabrėžė NT brokerė.
Gyvenamosios vietos deklaravimas be savininko žinios
J. Aleksejūnienė pamini, kad dalis nuomotojų netgi pačioje nuomos sutartyje įterpia punktą, draudžiantį bute deklaruoti gyvenamąją vietą.
Vis tik specialistė atkreipia dėmesį, kad toks punktas nieko nereiškia, kadangi seniūnijos sutarčių neskaito – jos tik fiksuoja faktinę gyvenamąją vietą. O tai reiškia, kad seniūnijoje deklaruoti gyv. vietą galima ir be savininkų žinios.
„Nemažai žmonių to dar nežino ir, kai pasakau, visi lieka nustebę“, – pastebi pašnekovė.
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas primena, kad gyv. vietą deklaruoti galima dviem būdais:
- internetu (per Elektroninius valdžios vartus ar Registrų centro savitarną);
- gyvai (atvykus į savivaldybę ar seniūniją).
Vis tik, pasak pašnekovo, nuomojantis būstą šie procesai kiek skiriasi.
Deklaruojant gyv. vietą internetu reikia sulaukti patalpų savininko patvirtinimo (prašymas patvirtinti savininkui nukeliauja automatiškai). Jei savininkas nepatvirtina, kad asmuo gyvena tame būste, gyv. vietos deklaracija būna atmesta.
Tačiau deklaruojant gyv. vietą gyvai pakanka pateikti galiojančią būsto nuomos sutartį – tokiu atveju jokio būsto savininko pritarimo ar patvirtinimo nereikia.
G. Grubinskas pabrėžė, kad savininkas nuomininkui negali uždrausti deklaruoti gyvenamosios vietos, jei yra abiejų pusių pasirašyta nuomos sutartis, kadangi ji prilygsta būsto savininko sutikimui.
Tokiu atveju galima sakyti, kad deklaracija gaunama be nuomotojo žinios. Tačiau per Registrų centro savitarną savininkai visada gali peržiūrėti, kokie asmenys yra prisideklaravę jų bute, pridūrė J. Aleksejūnienė.
Kada dėl vietos deklaravimo didėja mokesčiai?
G. Grubinskas pamini, kad kai kuriose savivaldybėse rinkliava už šiukšlių išvežimą skaičiuojama pagal būste deklaruotų gyventojų skaičių.
Taigi prisideklaravus prie būsto daugiau nei vienam žmogui kai kur gali padidėti mokestis už šiukšlių išvežimą. O netikslios gyvenamosios vietos sukuria papildomų mokesčių kitiems būstų savininkams.
Pašnekovas pamini, kad sostinėje gyvenančių žmonių gali būti iki 100 tūkst. daugiau, nei deklaravusių gyv. vietą. O tai reiškia, kad dalies vilniečių sumokėti mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms ir Vilnius turi mažiau lėšų paslaugoms ir infrastruktūrai tobulinti.
Dėl to iki 2025 m. gruodžio 31 d. Vilnius skatino gyventojus deklaruoti gyv. vietą ir tą padarė beveik 10 tūkst. žmonių, o tai leis į miesto biudžetą per metus surinkti papildomus 12,5 mln. eurų.
Tuo metu advokato Giedriaus Baziulio padėjėja Dovilė Navickaitė vardijo, kad būste deklaruotų asmenų skaičius (nesvarbu, ar tai – būsto savininkas, ar nuomininkas), jų šeiminė padėtis, pajamos ir turtas yra reikšmingi siekiant įgyti teisę į būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.
Anot pašnekovės, kad būste būtų deklaruota gyv. vieta, svarbu ir pačiam savininkui, kadangi nuo 2026 m. sausio 1 d. gyventojo deklaruotas gyvenamasis būstas neapmokestinamas, jeigu jo mokestinė vertė neviršija 450 tūkst. eurų.
Be to, pardavus būstą už jį gautos pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruota gyvenamoji vieta.
Ar gali kilti sunkumų išdeklaruoti nuomininkus?
D. Navickaitės aiškinimu, panaikinti duomenis apie deklaruotą asmenį galima tik tada, kai asmuo savininko būste nebegyvena.
Taigi, jei, pvz., skiriasi sutuoktinių pora ir žmona nori išdeklaruoti vyrą iš namų, ji to padaryti negali tol, kol nebus oficialiai nutraukta santuoka, net jei butas ir priklauso tik jai.
Vis D. Navickaitė paminėjo, kad deklaruojant gyv. vietą (ar pasirašant būsto nuomos sutartį) savininkams vertėtų nurodyti datą, iki kurios nuomininkui leidžiama gyventi nuomojamame būste.
Tokiu atveju deklaravimo duomenys galios tik iki nurodytos datos ir savininkui nereikės gyventojų išdeklaruoti pačiam.
O, jei deklaruojant duomenis savininkas nenurodys datos, deklaravimo duomenys automatiškai panaikinti nebus.
Pasak D. Navickaitės, būste deklaruotų asmenų skaičius savininkui svarbus norint parduoti būstą: „Parduodamas būstą savininkas turi išdeklaruoti ten nebegyvenančius asmenis.
O, jei pardavus būstą asmenys jame lieka gyventi, visa tai turi būti aptarta notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje.“
G. Grubinskas pripažino – jei asmuo išdeklaruojamas iš būsto savininko prašymu arba pasibaigia deklaracijos galiojimas, asmuo laikinai lieka be deklaruotos gyv. vietos.
Vis tik jis pabrėžia, kad gyventojai privalo deklaruoti savo gyv. vietą: „Jos nedeklaravus gali kilti sunkumų gauti viešąsias paslaugas, registruojant vaikus į darželius ar mokyklas, asmuo gali prarasti išmokas ar kompensacijas ir pan.
Be to, tik gyvenamąją vietą deklaravę asmenys Vilniuje gali gauti parkavimo leidimą, su kuriuo sostinėje prie namų esančioje mokamoje zonoje statyti automobilį papildomai nekainuoja (taikomas tik leidimo mokestis už visus metus).“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
